« Powrót

Vilniaus geležinkelio stočiai, viešojo transporto terminalui ir aikštei – tarptautinis architektūros konkursas

Vilniaus miesto tarybai sausio 6 dieną pritarus susitarimui su bendrove „Lietuvos geležinkeliai" (LTG), jau pirmąjį šių metų ketvirtį bus skelbiamas bendras tarptautinis architektūros konkursas, kuris lems, kaip ateityje pasikeis pagrindinė erdvė prie sostinės geležinkelio stoties. Tikimasi, kad šios teritorijos pertvarka taps impulsu ir esminiam visos pietinės miesto dalies atsinaujinimui.

Bendradarbiavimo susitarimą dėl bendro tarptautinio architektūros konkurso sausio 19 d. pasirašė miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ir LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška bei geležinkelių tinklą Lietuvoje valdančios  bendrovės „LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Keisis urbanistinis Stoties rajono vaizdas

„Idėja prikelti Stoties rajoną naujam gyvenimui vis labiau virsta kūnu. Ši pertvarka – ne tik transporto mazgo ir aikštės aplink jį pasikeitimas. Pokyčiai bus matomi labai didelėje teritorijoje, jie apims naujas geležinkelio, o vėliau ir autobusų stotis, bei reikšmingai pakeis urbanistinį Stoties rajono vaizdą", – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.  

Savivaldybė ir LTG sutarė bendromis jėgomis rekonstruoti įvairias transporto rūšis jungiantį viešojo transporto centrą taip, kad jis atitiktų Berlyno, Frankfurto, Vienos viešojo transporto stočių koncepciją. Tai reiškia, kad erdvė išliktų pagrindiniu keleivių mazgu, jiems vietoje pasiūlant maitinimą, nakvynę, biuro nuomą. Kartu erdvę ketinama padaryti patrauklia ir Vilniaus gyventojams. Viešąjį transporto centrą numatoma rekonstruoti 2023–2026 metais.

„Tikime, jog keleivių, kurie rinksis aplinkai draugiškas keliones traukiniais, skaičius per artimiausią dešimtmetį smarkiai paaugs. Todėl norime sukurti patogią šiuolaikišką infrastruktūrą – modernų daugiafunkcį transporto, verslo ir laisvalaikio centrą, kuris taptų ne tik kelionių traukiniais pradžios tašku, bet ir nauju vilniečių bei miesto svečių traukos objektu su žaliosiomis erdvėmis, patogiomis jungtimis", – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Planuojama, kad erdvė prie geležinkelio stoties Vilniuje pasikeis neatpažįstamai. Aplink dabar ten esantį transporto mazgą bus kuriamos pėstiesiems patogios prieigos su aikšte, pastaroji sujungs atnaujintą geležinkelio stotį ir naują autobusų stotį. 

Patogi infrastruktūra keliaujantiems

„Atnaujinama stoties teritorija leis vienoje vietoje pasinaudoti dideliu įvairių paslaugų spektru, o šie pokyčiai kartu su geležinkelio infrastruktūros plėtra skatins rinktis greitą, patogų ir žalią susisiekimą traukiniais. Būsima europinės vėžės „Rail Baltica" jungtis, kuria galėsime pasiekti Europos sostines, duos impulsą Vilniui tapti reikšminga europinio geležinkelio tinklo dalimi", – pažymi „LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

Tarptautinio architektūros konkurso dalyviai turės pateikti kompleksišką Stoties rajono konversijos scenarijų pasiūlydami sprendimą, kaip turėtų atrodyti vieningas Vilniaus urbanistinis centras su viešojo transporto mazgu. Vertinant pasiūlymus bus kreipiamas dėmesys į keleivių poreikius, užstatymo ir viešų erdvių formavimo principus, žaliąsias zonas, pastatų ir erdvių architektūrinius bei funkcinius sprendimus.

Atrinkta geriausia architektūrinė idėja turėtų išsiskirti unikaliais sprendiniais, formuojančiais šiuolaikinį „miesto vartų" įvaizdį, atitikti atvirumo, kompaktiškumo, daugiafunkciškumo, integralumo su aplinka, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, darnaus judumo kriterijus.

Planuojamo konkurso dalyviai projektuos pokyčius ties Geležinkelio stoties rūmais ir viešojo transporto keleivių terminalu, jungtimi tarp Senamiesčio ir Naujininkų, Stoties aikšte. Į teritoriją patenka ir „LTG Infra" patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas, ir Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bei šiuo metu planuojamos valstybinės viešosios erdvės. 

Bendra architektūrinio konkurso prizinio fondo sąmata yra 120 tūkst. eurų, iš kurių geležinkelių bendrovė skiria 80 tūkst., o sostinės savivaldybė – 40 tūkst. eurų.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

2021-01-20