Archyvas

„Rail Baltica", didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, bėgis po bėgio nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos juda Kauno link. Jau yra atlikta kiek daugiau nei pusė numatytų darbų. 
 
„Rail Baltica" projektas leis plėsti krovinių pervežimo ir logistikos bei turizmo verslus, ekonominis gyvenimas taps intensyvesnis ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Bus sudarytos visos sąlygos integruotis į tarptautinį transporto tinklą. 
 
Iki Kauno statomas „Rail Baltica" ruožas yra krovinių vežimo koridoriaus North sea-Baltic (buvęs 8 krovinių vežimo koridorius) dalis. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą – kelius, terminalus, logistikos centrus – bus galimybė intensyvinti linijos veiklą. Šiuo metu jau yra plečiami esami terminalai Mockavoje bei Šeštokuose, kuriama laisva ekonominė zona Marijampolėje, vystomas Kauno logistikos centras.
 
Projektas jau dabar sulaukia nemažo įvairių šalių kompanijų dėmesio – juo domisi verslininkai iš Kinijos, Turkijos, Skandinavijos šalių, Vokietijos ir kitų valstybių. Apie egzistuojantį potencialą byloja ir tai, kad šiuo metu automobilių keliais Lenkijos ir Lietuvos sieną kerta apie 20 mln. tonų krovinių ir 2-3 mln. keleivių per metus. Geležinkeliais vežama tik 0,5 mln. tonų krovinių ir maždaug 15-20 tūkstančių keleivių.
 
Projektui „Rail Baltica" yra suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, jį asmeniškai prižiūri Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, didelį dėmesį skiria LR Seimas ir Prezidentūra. Darbai nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno yra pirmasis projekto etapas. Europinė vėžė Kauną pasieks jau po metų – 2015-ųjų rudenį.
 

Atnaujinta 2014-08-26