« Atgal

„Lietuvos geležinkelių“ grupės komentaras dėl elektrifikavimo audito ataskaitos

„Lietuvos geležinkelių" grupės nuomone, elektrifikavimo audito išvados suformuluotos neatsižvelgiant į visas aplinkybes ir pateiktus paaiškinimus, taip suformuojant klaidingą nuomonę ir neteisingas išvadas apie projektą. „Lietuvos geležinkeliai" konkursui skyrė geriausius savo pačios resursus bei telkėsi tarptautinę patirtį turinčius tiek techninius, tiek teisinius profesionalus, konsultavosi tiek su akcininku, tiek ir su institucijomis, įskaitant Viešųjų pirkimų tarnybą. Šį svarbų klausimą net keletą kartų svarstė, vertino ir sprendimą dėl jo priėmė nepriklausoma „Lietuvos geležinkelių" valdyba, kurios sudėtyje buvo ir akcininko, t.y. Susisiekimo ministerijos, atstovas.

Projektą įgyvendinanti „Lietuvos geležinkelių" grupės įmonė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" per visą audito atlikimo laikotarpį geranoriškai bendradarbiavo su vidaus audito vykdytoja ir ne tik teikė visą turėtą informaciją, bet ir ją komentavo, operatyviai pagal galimybes atliepė į gausybę užduotų klausimų, sudarė galimybes susipažinti su informacija tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu.

Projekto tikslas, nauda, pasitelkti resursai

Projekto tikslas – tobulinti transeuropiniam transporto tinklui priklausančio IX B koridoriaus ruožo Vilnius – Klaipėda (Draugystės st.) (toliau – projektas) geležinkelio infrastruktūrą, elektrifikuojame ruože gerinant geležinkelių transporto aplinkosauginius parametrus bei mažinant krovinių ir keleivių vežimo veiklos sąnaudas. Projektu bus elektrifikuotas kelias Vilnius – Klaipėda (Draugystės st.), kurio ilgis 731 km. Projektą numatoma įgyvendinti trimis etapais, kurie bus elektrifikuojami lygiagrečiai:

I etapas – Vilniaus geležinkelio mazgas (114 km);

II etapas – ruožas Kaišiadorys-Radviliškis (261 km);

III etapas – ruožas Radviliškis-Klaipėda (Draugystės st.) (356 km).

Šis kelias yra viena intensyviausiai išnaudojamų atkarpų Lietuvoje: joje vežamų krovinių apimtys sudaro daugiau kaip 60% geležinkelių transportu Klaipėdos uosto kryptimi gabenamų krovinių srautų, o ja transportuojami keleiviai sudaro apie 40 % visų geležinkeliu pervežamų keleivių, todėl tai yra svarbus maršrutas bendrame keleivių sraute.

Keliu Vilnius – Klaipėda kroviniai ir keleiviai šiuo metu vežami neekologiškai ir neekonomiškai, dyzeline trauka. Įgyvendinus projektą tarša per 30 metų sumažėtų 4,5 mln. t., o degalų sutaupymas siektų net 505 mln. Eur. Taip pat projekto apimtyje elektrifikavus Vilnius – Klaipėda (Draugystės st.) atkarpą bus pilnai elektrifikuotas TEN-T core tinklui priklausantis IXB koridoriaus ruožas V.S.–Kena–Klaipėda taip prisidedant prie reglamente Nr. 1315/2013 „Dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių" nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Elektrifikavus į projekto apimtį patenkančią atkarpą bus sumažintas neigiamas poveikis aplinkai, mažinamos sektoriaus veiklos sąnaudos, susijusios su degalų naudojimu ir ją naudojančios infrastruktūros išlaikymu.

Projekto įgyvendinimas vertinant iš Lietuvos geležinkelių tinklo perspektyvos yra atsiperkantis: projekto grynoji dabartinė vertė siekia 45 mln. EUR, projekto vidinė grąžos norma – 6,3 proc. Atsipirkimo laikotarpis nuo eksploatacijos pradžios: 24,8 metai. Taip pat projekto įgyvendinimas vertinant iš socialinės ekonominės perspektyvos yra naudingas ir atsiperkantis: ekonominė grynoji dabartinė vertė siekia 718,5 mln. Eur, ekonominė vidinė grąžos norma: 14,9 proc.

Įgyvendinus projektą IX B koridorius bus pritaikytas nulinės emisijos elektriniams riedmenims. Dėl sumažėjusių keleivių bei krovinių vežimo sąnaudų padidėtų Lietuvos geležinkelių tinklo teikiamų paslaugų efektyvumas. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes užtikrinti Lietuvos geležinkelių tinklo teikiamų krovinių vežimo paslaugų tęstinumą, išsaugant konkurencinį pranašumą prieš kaimyninių šalių krovinių vežėjus.

Sėkmingam projekto įgyvendinimui Bendrovės skyrė geriausius savo pačios resursus bei telkėsi tarptautinę patirtį turinčius tiek techninius, tiek teisinius profesionalus, konsultavosi tiek su akcininku (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, toliau – LR SM), tiek ir su kitomis institucijomis, įskaitant Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT). Projekto įgyvendinimo klausimą net keletą kartų svarstė, vertino ir sprendimą dėl jo priėmė nepriklausoma LG valdyba, kurios sudėtyje buvo ir akcininko, t.y. LR SM, atstovas.

Dėl generalinio rangovo

Projektavimo ir rangos pirkimą laimėjo jungtinės veiklos partnerių S.A. „Elecnor" ir „Instalaciones Inabensa" grupė, vedama „Elecnor". Tai konsorciumas turintis 2,3 mlrd. eurų apyvartą ir 14 tūkst. darbuotojų, turi projektų įgyvendinimo patirtį 55 valstybėse Europoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Pasiūlymo kaina: 363,1 mln. eurų, kuri yra bent 20 proc. mažesnė nei kiti projektai rinkoje. Sukurto sistemos eksploatacija bent 51 mln. eurų pigesnė nei konkurentų.

Sandoriui neprieštaravo Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas, 2019 gruodžio 5 d. sutikimą sudaryti sandorį davė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, 2019 m. gruodžio 19 d. sandoriui pritarė ir susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Viešai reiškiamas abejones dėl laimėtojo reputacijos tariamai kelia jo atžvilgiu Ispanijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas ir priimtas Nacionalinės rinkos ir konkurencijos komisijos sprendimas dėl galimų kartelinių susitarimų. Paaiškiname, kad Bendrovė privalo vadovautis teise, todėl Bendrovei nėra aišku, kuo konkrečiai remiantis ir kaip konkrečiai Bendrovė turėjo elgtis siekiant panaikinti abejones dėl laimėtojo reputacijos. Pažymėtina, kad dėl nekaltumo prezumpcijos, nesant teismo sprendimų, nėra teisinio pagrindo pašalinti tiekėjo iš pirkimo, net jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas ir būtų įtvirtintas pirkimo sąlygose.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija įvertino numatomo sudaryti sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir neįžvelgė grėsmės nacionaliniam saugumui, tame tarpe atsižvelgiant į visą prieinamą operatyvinę informaciją. Be to, pirkimo metu gauti ankstesnių šio pirkimo dalyvio klientų teigiami atsiliepimai apie šią įmonę, taip pat jungtinės veiklos partnerių kompetencija dėl gebėjimo įgyvendinti projektus taip pat yra nekelianti klausimų. Net COVID-19 viruso aplinkybėmis tiekėjas teikia visas paslaugas pagal grafiką ir pasiektas jau reikšmingas progresas projektavimo darbų etape, mažinantis bet kokias abejones dėl tiekėjo negebėjimo projektą užbaigti laiku.

Dėl Susisiekimo ministerijos audito

Susisiekimo ministerija beveik 8 mėnesius (su pertrauka) auditavo projekto eigą ir nenustatė jokių reikšmingų pažeidimų.

Bendrovė per visą audito atlikimo laikotarpį geranoriškai bendradarbiavo su vidaus audito vykdytojais ir ne tik teikė visą turėtą informaciją, bet ir ją komentavo, operatyviai pagal galimybes atliepė į gausybę užduotų klausimų, sudarė galimybes susipažinti su informacija tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu. Taip pat Bendrovė pagal įstatymą turi pareigą užtikrinti trečiųjų asmenų konfidencialią informaciją. Todėl Bendrovė privalėjo kreiptis į tiekėjus ir gauti jų sutikimus. Pabrėžiame, kad itin atidaus ir atsakingo požiūrio į konfidencialios informacijos valdymą reikalavo ir pirkime dalyvavusių, kai kurių tiekėjų ypatingas statusas, dėl jų akcijų viešo kotiravimo biržose. Tačiau pažymime, kad visi iš tiekėjų gauti atsakymai, tame tarpe ir jų sutikimų atskleisti konfidencialią informaciją sąlygos, buvo nedelsiant pateikti audito vykdytojams.

Audito išvadose kaip vienintelė didelės reikšmės rekomendacija pateiktas siūlymas didinti projekto įgyvendinimo kontrolę pasikeitus projekto vadovui ir siekiant įgyvendinti projektą laiku. Šią rekomendaciją „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" jau yra įvykdžiusi. Kitos audito pastabos yra išimtinai procedūrinio rekomendacinio pobūdžio – keisti rinkos tyrimo rengimo tvarką, tobulinti pirkimo komisijos protokolavimo tvarką bei užtikrinti tinkamą įvykdyto pirkimo viešinimą. Šias rekomendacijas bendrovė taip pat vykdo laiku.

Dėl rinkos tyrimo

Keletą kartų skirtinguose šaltiniuose išsakyta abejonė dėl rinkos tyrimo atlikimo tinkamumo. Paaiškiname, kad rinkos kainų tyrimas atliktas kompetentingai pagal aktualias Bendrovės vidaus tvarkas. Bendrovėje kainos atitikimo rinkos kainai įvertinimo tyrimai atliekami pagal VPT patvirtintą viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodiką, tyrime buvo naudojami įgyvendintų panašių sutarčių duomenys bei UAB „Sistela" Bendrieji ekonominiai normatyvai statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui.

Prieš pradedant pagrindinį viešąjį pirkimą buvo vykdoma papildoma rinkos konsultacija, kurioje dalyvavo daug potencialių rangovų ir jiems buvo pristatomas būsimas projektas, planuojami pagrindiniai kvalifikacijos, sutarties bei techninės specifikacijos reikalavimai. Skatinimai dalyvauti pirkime vyko ir per įvairių šalių ambasadas, kurių buvo prašoma platinti informaciją apie pirkimą ir kviesti juo domėtis bei dalyvauti.

Atitinkamai elektrifikavimo rangos darbų pirkime dalyvavo tiek užsienio, tiek Lietuvos ūkio subjektai. Dalyvių bendrą skaičių sudarė net septyni dalyviai, kas tokio masto pirkime yra didelis skaičius, bei pasiekimas konkurencijos užtikrinimo prasme. Dauguma pirkimu susidomėjusiu ūkio subjektų pirkime tapo partneriais ir/arba prisijungė kaip ūkio subjektai, kurių kvalifikacija rėmėsi tiekėjai ir/arba tapo subrangovais.

Be to, VPT yra ne kartą nurodžiusi, kad yra draudžiama tiek pirkimo sąlygas, tiek kvalifikacinius reikalavimus nustatinėti konkretiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams (pvz. pritaikyti bent vienai konkrečiai Lietuvos įmonei, aiškiai įvardintai ne viename viešajame šaltinyje), nes tai suponuoja jų protegavimą.

Dėl projekto apjungimo

Pažymime, kad  viso IX(B) koridoriaus elektrifikavimo rangos darbų  įsigijimas, atliekant vieną pirkimą, t.y. neskaidant jo į atskiras dalis nei pagal ruožus nei pagal darbų pobūdį  neabejotinai pasiteisino, nes, visų pirma, pritraukė daug dalyvių, tokiu būdu užtikrinant labai didelę konkurenciją – pirkime paraiškas pateikė net 7 konsorciumai, pirminius pasiūlymus – 4 konsorciumai, galutinius pasiūlymus - 2. Kitoks projekto vykdymas (t.y. atskirais etapais) neleistų pasiekti Projekto tikslų (NOx, CO2 mažinimas, kuro sąnaudų taupymas ir kt.) ir atitinkamai gauti ES paramos – neelektrifikavus viso koridoriaus pilnai, operatoriams nepatrauklu vykdyti pervežimus elektrine trauka tik dalyje koridoriaus (vėliau keičiant lokomotyvus į dyzelinius).

Pirkimas kartu taip pat:

  1. leido užtikrinti geresnę Projekto kainą lyginant su panašiais projektais užsienyje (20 proc. pigiau, žr. žemiau);
  2. leidžia siūlyti ir diegti inovatyvias elektrifikacijos technologijas (pvz. 2x25kV tinklą su statinio dažnio keitikliais);
  3. užtikrina pigesnę tinklo eksploataciją, nes visame tinkle naudojami vienodi konstrukciniai elementai;
  4. optimizuoja vežėjų lokomotyvų parką (nereikia dviejų skirtingų rūšių lokomotyvų tam pačiam koridoriui aptarnauti);
  5. reiškia mažesnę administracinę naštą;
  6. suvaldo pirkimų rizikas (t.y. esant kelioms lygiagrečioms pirkimo procedūroms bent vienos iš jų nesėkmė reikštų ir kitų procedūrų nutraukimą dėl rezultatų nesuderinamumo ir projekto tikslų nepasiekimo).

Bendrovės nuomone, Projekto skaidymas į dalis (tiek pvz. skaidant pirkimą pagal ruožus, etapus ar darbų pobūdį (statyba, projektavimas)) būtų neefektyvus ir dirbtinis, ypač dėl to, kad traukos pastočių projektuotojai yra iš esmės ir jų gamintojai, t.y. būtų suprojektuoti vienintelės įmonės gaminiai ir perkami be konkurencijos. Pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad prieš paskelbdama Pirkimą Bendrovė raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu įvertinti Bendrovės pateiktą informaciją apie tuo metu planuotą paskelbti Pirkimą ir pateikti rekomendacijas dėl galimybės vykdyti Pirkimą neskaidant Pirkimo objekto į atskiras dalis. Savo atsakyme Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad „atsižvelgdama į Pirkimų įstatymo nuostatas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, manytume, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" planuojamas vykdyti IX koridoriaus elektrifikavimo rangos darbų pirkimas galėtų būti neskaidomas į dalis, jeigu toks sprendimas užtikrintų konkurenciją, racionalų lėšų naudojimą ir būtų pagrįstas konkrečiais ekonominiais skaičiavimais"[1]. Pažymėtina, kad visus skaičiavimus Bendrovė yra pateikusi ir CPVA, atliekančiai pirkimo patikrą.

Papildomai nurodome, kad Pirkimo rezultatai įrodo, kad Pirkimo organizavimas neskaidant jo į atskirus objektus užtikrino šių tikslų pasiekimą, nes užtikrino didelę konkurenciją tarp tiekėjų (paraiškas pateikė net 7 konsorciumai), o gauti pasiūlymai yra net 20 proc. pigesni lyginant su panašiais projektais užsienyje (detaliau apie tai žemiau esančiame infografike):

Pažymėtina, kad bendrovės sprendimas projekto „Ruožo Vilnius-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo" rangos darbų pirkimą skaidyti į dalis sugeneruotų papildomas rizikas. Viena iš didžiausių būtų tokia: suskaidžius elektrifikavimo rangos darbų pirkimą į tris dalis, pavyzdžiui, teritoriniu principu, pvz. „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas", „Ruožo Kaišiadorys-Radviliškis elektrifikavimas", „Ruožo Radviliškis-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas" ir dėl nenumatytų aplinkybių (pvz. tiekėjų skundai, teisminiai ginčai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas sprendimas neleisti sudaryti sandorio su pirkimo laimėtoju kaip neatitinkančio nacionalinio saugumo intereso ir kt.) nesudarius pirkimo sandorių dėl „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas" ir „Ruožo Radviliškis-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas", susidarytų situacija, kad elektrifikuojamas būtų tik dalis ruožo, neužtikrinant jūrų uosto jungties su pagrindinėmis traukinių stotimis (Šiauliais, Radviliškiu, Vaidotais, Paneriais, Vilniumi, Kena).

Tokiomis aplinkybėmis realios naudos iš tokio elektrifikavimo patirta nebūtų, kadangi nupirkta kontaktinio tinklo sistema taip ir liktų nenaudojama, be to, dėl tokios situacijos tektų grąžinti visą projektams numatytą paramą, nes nebūtų pasiekti projektams keliami kokybiniai parametrai (pavyzdžiui, dėl NOx, CO2, PM10, PM2.5, NMVOC teršalų kiekių sumažinimo, kuris nebūtų pasiektas negalint naudoti viso ruožo iki Draugystės st. Integraliai, ir pan.).

Atkreipiame dėmesį į tai, kad perkant darbus pagal „geltoną" FIDIC visi techniniai sprendiniai ir darbų sąnaudos priklauso nuo rangovo pasirinktų techninių sprendinių ir darbų technologijos. Tokiu būdu yra gaunami geriausi, efektyviausi, ekonomiškiausi pasiūlymai. Tai pat atsiranda didesnė konkurencija, kadangi dalyviai nėra apriboti tam tikra technologija. Kadangi rangovas pats projektuoja ir stato, tokiu atveju sumažėja papildomų darbų rizika.

Papildomai nurodome, kad Projekto įgyvendinimas pasitelkiant „geltonąjį" FIDIC taip pat buvo raštu suderintas su LR susisiekimo ministerija.

Pirkimo metu nebuvo gautos nei vienos pretenzijos, susijusios su pirkimo objekto sustambinimu, kas leidžia daryti išvadas, kad nei vienas rinkos dalyvis neįžvelgė Bendrovės veiksmuose jokio konkurencijos ribojimo.

Dėl pirkimų trukmės ir pirkimo būdo

Atskirais atvejais sulaukiame kritikos dėl užtrukusios pirkimų trukmės. Pirmiausiai, atkreipiame dėmesį į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų pirkimų vykdymą imperatyviai nenustato perkančiosioms organizacijoms/perkantiesiems subjektams terminų, per kuriuos pirkimo procedūros privalo būti atliktos. Pirkimo procedūrų trukmė kiekvienu atveju yra individuali ir ne visą laiką priklauso vien tik nuo perkančiosios organizacijos/perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad Bendrovė įvykdė sudėtingą, didelės apimties pirkimo objekto, sulaukusio ypatingo ir padidinto dėmesio ir susidomėjimo tarp rinkos dalyvių, rangos darbų pirkimą.

Pirkimo metu pagrindiniu prioritetiniu tikslu buvo laikoma ne nupirkti greitai, bet nupirkti kokybišką, ekonomišką ir ilgai tarnaujančią technologiją. Todėl kiekviename etape, kuriame susidurdavome su kokybės ar greičio kolizija, sprendimus priimdavome siekdami užtikrinti kokybę ir konkurenciją, o ne greitį (tiekėjų pritraukimas, terminų pratęsimai, tinkamų sąlygų išgryninimas ir nustatymas, kokybiški pateiktų dokumentų vertinimai, derybos, rinkos siūlymų įvertinimas ir pan.).

Pažymėtina, kad proaktyvus darbas, lankstus reagavimas į rinkos pastabas ir nuolatinis siekis didinti konkurenciją visų 5 su elektrifikacija susijusių pirkimų metu padėjo užtikrinti tai, kad pirkimas nesulaukė rimtų pretenzijų, Bendrovė nesivelia į teisminius ginčus ir visomis teisinėmis priemonėmis bando jų išvengti. Tai patvirtina tas faktas, kad iš visų 5 Bendrovės vykdytų pirkimų susijusiu su elektrifikavimu „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės. st.) elektrifikavimo rangos darbų pirkimas", „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės. st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros  paslaugų ir inžinieriaus paslaugų pirkimas", „Konsultacinių ir ekspertinių paslaugų geležinkelio elektrifikavimo klausimais pirkimas", „Aplinkosauginių konsultacinių paslaugų pirkimas" ir „Ruožo Kaišiadorys-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas" galimybių studijos ir didelės apimties projekto paraiškų parengimo paslaugų pirkimas, teisminiai ginčai kilo tik 2 kartus ir jų abiejų baigtis buvo palanki bendrovei. Be to, teisė į teisminę gynybą yra įtvirtinta teisės aktuose, todėl visiškai suvaldyti teisminių ginčų atsiradimo riziką nėra teisinių priemonių, tuo labiau, kad tiekėjai turėdami suinteresuotumą, ypatingai pralaimėjimo atveju, neretai piktnaudžiauja teisės aktų jiems suteikta teise ir skundžia perkančiųjų organizacijų/perkančiųjų subjektų veiksmus be pagrindo, vien norėdami sužlugdyti pirkimą.

Papildomai paaiškiname, jog atviro konkurso procedūra, vertinant galimybės nebuvimą tokio kompleksiškumo pirkime derėtis (gryninti sąlygas, iš naujo įvertinti galimas rizikas, diskutuoti apie numatomus patirti kaštus ir t.t.) su dalyviais būtų garantavusi pirkimo pabaigą negavus pasiūlymų dar atnaujintų pasiūlymų etape. Pirkimų vykdymas skelbiamų derybų būdu, nors laiko prasme ir trunka ilgiau, vienareikšmiškai pranašesnis už atviro konkurso procedūras šiais pagrindiniais aspektais:

  1. Užtikrinama didesnė konkurencija (dalyviai nepasitraukia iš pirkimų dėl perkančiojo subjekto vienašališkai nustatytų sąlygų, kadangi sudaroma galimybė aptarti visų šalių lūkesčius, matomas rizikas, ir atitinkamai, pirkimo sąlygose nustatytų ribų apimtyje, rasti visoms šalims priimtiniausią teisių ir pareigų balansą). Ši prielaida visiškai pasitvirtino tiek vykdant skelbiamas derybas 2017/PCSR-1-4 Ruožo Vilnius-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų pirkimas, tiek kitus stambius Lietuvos geležinkelių grupės pirkimus;
  2. Užtikrinama geresnė pasiūlymų kaina. Ši prielaida visiškai pasitvirtino vykdant nemažai kitų stambių Bendrovės pirkimų. Neretai teigiama, kad paprastai pirminiai pasiūlymai deryboms teikiami užaukštintomis kainomis, tačiau jis teisingas tik tuo atveju, jeigu po pirminių pasiūlymų pateikimo į kitą etapą kviečiami visi pirkime pirminius pasiūlymus pateikę dalyviai. Bendrovės atliekamuose pirkimuose ši rizika suvaldyta nustačius, jog į derybų dėl pasiūlymų kainos etapą kviečiami tik trys ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus ankstesniame etape pasiūlę dalyviai. Tokius būdu dalyviai konkuruoja jau pirminių/atnaujintų pasiūlymų etape, o derybų susitikimų dėl pasiūlymų kainų metu derybos vyksta dėl nurodytų realių kainų. Šis modelis pasitvirtino visuose skelbiamų derybų būdu vykdytuose Bendrovės pirkimuose. Tokio modelio racionalumą ir veikimą ne kartą susitikimų metu patvirtino ir patys rinkos dalyviai. Pažymėtina, kad 2018 metais vykdytuose Bendrovės rangos pirkimuose vidutinis derybų sutaupymas siekė 13,6 proc.

Skelbiamos derybos leidžia mažinti galutinių pasiūlymų kainą, kas tikrai pasiteisino, nes ir laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą galutiniame etape pavyko sumažinti beveik 7 proc., kas vertinant pinigine išraiška yra daugiau nei 26 mln. eurų.

Pabrėžiame, kad didelės vertės pirkimuose ir geltonojo, ir raudono FIDIC pirkimai užtrunka santykinai ilgiau, nepriklausomai nuo įgyvendinimo būdo. Kaip pavyzdį paėmus visai neseniai įvykusius mažiau sudėtingus raudonojo FIDIC kogeneracinių jėgainių projektus, matome, kad jų pirkimai truko vidutiniškai beveik 500 dienų. Mūsų atveju pirkimo trukmė yra 715 dienų, tačiau svarbu paminėti, kad procesus reikšmingai ilgino pasikeitęs viešųjų pirkimų reglamentavimas pailginęs paraiškų vertinimą 85 dienomis, bei bent 60 dienų dėl teismų ar pretenzijų stabdytos pirkimų procedūros. Todėl manome, kad geltonosios FIDIC knygos pasirinkimas nenulėmė pirkimo trukmės pailgėjimą, o padėjo pasiekti geresnę, aukštesnę kokybę nei būtų įmanoma pasiekti raudonosios FIDIC knygos projektu.

Faktinė Pirkimo trukmė visiškai atitinka kitų sudėtingų Lietuvoje vykstančių pirkimų trukmę, pvz.:

Eil.

Projektas

Paskelbta

Užbaigta

Trukmė

1

Santariškių medicinos miestelio automobilių stovėjimo aikštelės

2014-05-13

2017-04-20

1073 d.

2

Vilniaus miesto komisariatas ir areštinė

2013-09-17

2015-12-29

883 d.

3

Vilniaus mieste veikiančių teismų infrastruktūros konkursas

2014-01-09

2016-07-01

904 d.

4

Lukiškių kalėjimo iškėlimo konkursas

2012-06-06

2015-10-13

1224 d.

5

Vilniaus miesto gatvių apšvietimo modernizavimas

2012-09-28

2014-04-28

577 d.

6

Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyba (tik statyba)

2015-05-08

2016-09-29

510 d.

7

Kauno kogeneracinės jėgainės statyba (tik statyba)

2017-04-04

2018-07-05

475 d.

Vidurkis

872 d.

Vidurkis be nacionalinio stadiono

806 d.

Pabrėžtina, kad vadovaujantis 2014 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis mokėjimo prašymus projekto vykdytojas (Bendrovė) įgyvendinančiajai institucijai gali teikti nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 dienos, tai reiškia, kad paraiškos ES finansavimui gauti gali būti teikiamos tik pasirašius projekto rangos darbų sutartį. Toks Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis reguliavimas užprogramuoja paraiškų, ES finansavimui gauti, pateikimo sisteminius vėlavimus, kadangi jų pateikimas tiesiogiai susijęs su pirkimo vykdymu, kurio trukmės tiksliai nėra galimybių nustatyti.

Dėl kvalifikacijos reikalavimų

Visi pirkimo metu nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti proporcingai pirkimo objektui ir, kaip ir bet kuriame kitame pirkime, suderinti su VPT. Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai taip pat nelaikytini ribojančiais konkurenciją, kadangi:

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, ar tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013  m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-381 Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas), į kurį patenka ir IX B koridoriaus dalis, pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, todėl, siekiant kad šis projektas būtų įvykdytas sklandžiai, kokybiškai ir laiku, būtina, kad jį atliktų tik tam reikiamą aukštą kvalifikaciją turintys tiekėjai.

Pastebėtina, kad tiek Pirkimo objekto specifika, tiek ankstesnė LG patirtis nustatant kvalifikacinius reikalavimus bei įgyvendinant rangos darbų sutartis sąlygojo būtent atitinkamo turinio Pirkimo dokumentų kvalifikacinių reikalavimų nustatymą. Nustatyti reikalavimai atitinka Pirkimo objekto apimtį, vertę, reikšmingumą ir yra jam proporcingi arba mažesni nei būtų rekomenduojama nustatyti pagal viešųjų pirkimų metodikos nuostatas.

Užtikrinant tiekėjų konkurenciją, „Lietuvos geležinkeliai" nustatė atskirus kvalifikacinius reikalavimus dėl traukos pastočių įrengimo darbų ir kontaktinio tinklo įrengimo darbų, reikalavimus tenkina ne mažiau kaip 7 Europoje veikiantys tiekėjai. Be to, vien tai, kad tam tikras potencialus tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, nereiškia, kad jie dirbtinai riboja konkurenciją ir yra diskriminacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Praktikoje pripažįstama, jog visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, kadangi bet koks reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito kvalifikacijos reikalavimo, tačiau tiek Teisingumo Teismas, tiek ir LAT praktikoje pripažįstama, jog viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Dėl derybų dėl projektavimo kainos

Neretai viešai spekuliuojama, kad galimai dvigubai apmokama už projektavimo paslaugas. Atitinkamai paaiškiname, kad tiek S.A. „Ingenieria Ardanuy" parengtas projekto „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas" techninis projektas tiek UAB „Geležinkelio projektavimas" parengtos ruožo Kaišiadorys-Šiauliai kontaktinio tinklo įrengimo techninės specifikacijos ir projektiniai pasiūlymai buvo pateikti tiekėjams turint tikslą palengvinti pasiūlymo parengimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų pasiūlymą elektrifikavimo rangos darbų pirkimui sudaro dokumentų visuma, tarp kurių tiekėjo siūlomos kontaktinio tinklo ir traukos pastočių sistemos išsamūs aprašymai, pagrįsti skaičiavimais ir modeliavimu. Naudos, kurią gavo tiekėjai, išnagrinėję aukščiau nurodytus dokumentus nėra galimybės tiksliai pamatuoti pinigais.

Dalis tiekėjų yra užsienio valstybių kompanijos, kurios prieš dalyvaudami tokio masto pirkimuose vertiną daugelį rizikų. Ne visas rizikas tiekėjai matuoja pinigais, dėl kai kurių iš jų tiekėjai paprasčiausiai atsisako dalyvauti pirkimuose. Siekdama didinti konkurenciją elektrifikavimo rangos darbų pirkime, Bendrovė siekė pateikti dalyviams kuo daugiau naudingos informacijos. Iš Bendrovė pateiktų dokumentų Tikėjai galėjo įvertinti pvz., topografiją, gruntą, reljefą. Tokią gautą informaciją nėra galimybės įvertinti pinigais konkrečiu momentu, bet tai duoda papildomą naudą tiekėjams priimant sprendimą dalyvauti atitinkamame pirkime ar ne.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto „Ruožo Vilnius-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo" rangos darbų pirkimo sąlygose tiksliai aiškiai ir nedviprasmiškai aprašyta kokiu būdu vykdomas šis pirkimas. Šiose derybų sąlygose aiškiai nustatyta, kad su tiekėjais numatoma vykdyti derybas. Derybos bus vykdomos pakopomis. II derybų pakopoje buvo deramasi tik dėl pasiūlymo kainos (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 9.4.3 p.), tame tarpe ir atskirai dėl projektavimo darbų kainos.

Dėl pasiūlymų vertinimo

Tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami remiantis pirkimo dokumentuose nustatytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir jų lyginamaisiais svoriais. Rengiant pirkimo sąlygas prieš pirkimą kiekvieno vertinimo kriterijaus pasirinkimą lėmė ekonominis jo įvertinimas per visą projekto metu kuriamos infrastruktūros gyvavimo ciklą, priešingu atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimas pagal kainos ir kokybės santykį netektų prasmės.

Gavus tiekėjų galutinius pasiūlymus ir atlikus atitinkamus skaičiavimus, buvo papildomai įsitikinta, kad laimėtojo pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, nepaisant santykinai didesnės įrengimo kainos.

Atnaujinta 2020-06-05