« Back

„LTG Infra“ siūlys tobulinti teisės aktus dėl pajėgumų naudojimo, kvies rinką diskusijoms

Šalies geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra" atliko nuodugnią geležinkelių pajėgumų panaudojimo analizę ir yra pasiruošusi inicijuoti teisės aktų pakeitimus skaidresniam ir efektyvesniam tinklo valdymui. Taip pat, bendrovė jau įdiegė pirmuosius pajėgumų skaičiavimo analizės įrankius ir pritaikė griežtesnius kontrolės įrankius.

Visas šias priemonės „LTG Infra" yra pasiruošusi pristatyti geležinkelių rinkos dalyviams, kuriuos artimiausiu metu pakvies apskritojo stalo diskusijoms.

Geležinkelių eismas planuojamas metams į priekį

Eismas geležinkelių tinkle yra specifinis ir turi būti valdomas kitaip, nei eismas automobilių keliais. Didžioji dalis šalies tinklo yra vienkeliai – atkarpomis gali judėti po vieną traukinį. Itin intensyvus eismas vyksta pagrindinėje šalies geležinkelių magistralėje Vilnius-Klaipėda.

Siekiant patenkinti keleivių ir krovinių vežimo bendrovių poreikius, kasmet yra sudaromas tarnybinis traukinių tvarkaraštis – šis procesas vadinamas metinių pajėgumų skirstymu. Jį sudarius, tvarkaraščio laikosi visi geležinkelių tinklo naudotojai – keleiviniai traukiniai, krovininiai sąstatai, taip pat, sudarant tvarkaraščius atsižvelgiama į geležinkelių remonto planus ir ūkinių traukinių judėjimą.

Geležinkelio terminas pajėgumas – tai lyg bilietas ar leidimas traukiniui judėti tam tikru ruožu tam tikru metu. Tiesa, tiek pats apibrėžimas, tiek pajėgumų panaudojimo faktas vis dar kelia diskusijų – infrastruktūros valdytojo nuomone, įstatyme vietos interpretacijoms yra kiek daugoka. Iššūkių kelia ir kitos šiuo metu naudojamos priemonės.

„Liberalizavus šalies geležinkelių rinką, daugelį dalykų kuriame iš naujo – tai ir procedūros, ir eismo valdymas, ir pajėgumų skirstymas. Kaimyninėse šalyse šie procesai truko dešimtmečius, bet mes keliame sau ambicingus tikslus ir tikime, jog jau artimiausiu metu ženkliai padidinsime tinklo efektyvumą. Siekiant šio tikslo atliekame tris grupes veiksmų", – sako „LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Visų pirma, „LTG Infra" paruošė ir Susisiekimo ministerijai pateikė pasiūlymus dėl Geležinkelių transporto kodekse (GTK) nustatyto pajėgumų skyrimo reglamentavimo tobulinimo. Taip pat šiuo metu rengiami ir ministerijai bus teikiami tolimesni pasiūlymai dėl trūkstamo reglamentavimo pajėgumų panaudojimui vertinti.

Antra, bendrovė lygiagrečiai tobulina informacines sistemas, kuriomis valdomas traukinių eismas Lietuvoje. Bendrovėje jau sukurtas bandomasis pajėgumų panaudojimo stebėjimo įrankis, kuris leidžia kas savaitę analizuoti situaciją ir imtis neatidėliotinų veiksmų. Taip pat, diegiama nauja paraiškų apdorojimo sistema, atnaujinamos šiuo metu naudojamos eismo valdymo sistemos – tiek magistraliniuose keliuose, tiek geležinkelio stotyse. Informacinių sistemų tobulinimas yra laikui imlus procesas, kadangi susijęs ne tik su naujų sistemų kūrimu, bet ir su jų suderinamumu su jau naudojamomis sistemomis.

Trečia, visi šie pakeitimai – tiek informacinių sistemų atnaujinimas, tiek teisės aktų keitimo iniciatyvos – skirtos sukurti efektyvų ir skaidriai valdomą Lietuvos geležinkelių tinklą, kuriuo naudosis įvairūs geležinkelių rinkos dalyviai. Šių metų pirmą pusmetį planuojama šias naujoves pristatyti eismo dalyviams, taip pat kviesti juos stalo diskusijai siekiant sukurti visų lūkesčius atitinkantį veiklos modelį.

Privalu sukurti dinamišką geležinkelių tinklą

Tiesa, plėtojant pajėgumų panaudojimo sistemą, būtina atsižvelgti į nuo bendrovės nepriklausančias aplinkybes. Lietuvos geležinkelių tinklu pervežama daug krovinių iš Rytų šalių, o ten nėra įprasta krovinius pervežti šveicariško tikslumo grafiku. Taip pat, svarbūs kroviniai iš šių rinkų atvyksta ne tik nesilaikydami grafiko, bet pasitaiko ir neatitikimų traukinių sąstato ilgiuose.

Lietuvos geležinkelių tinklas turi gebėti prisitaikyti ir sudaryti lanksčias sąlygas verslui, tarkime, gabenančiam krovinius iš Kinijos rinkos – neverta tikėtis, jog konteineriai iš Kinijos per visą Eurazijos žemyną bus pervežti minutės tikslumu.

„Lietuva turi būti lanksti, patikima ir nuolat prie sąlygų prisitaikanti kryptis kroviniams judėti. Nuo to priklauso ne tik geležinkelių rinkos dalyvių galimybės augti, tai aktualu ir visai likusiai krovinių vežimo grandinei, o ypač – Klaipėdos uostui", – sako „LTG Infra" vadovas Karolis Sankovski.

Tai yra geležinkelių eismo aspektai, nepriklausantys nuo infrastruktūros valdytojo veiksmų. Todėl tobulindami sistemą, diskutuojant su reguliuotoju ir kitomis susijusiomis šalimis, bus dedamos visos pastangos sukurti dinamišką sistemą šalies geležinkelio tinkle.

Skirstant metinius pajėgumus jau veikia griežtesnės kontrolės priemonės

Pradėjus galioti 2020-2021 metų tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, vežėjams jau pradėtos taikyti griežtesnės sankcijos už nepanaudotus pajėgumus. Itin apkrautose geležinkelio linijose atidžiai stebima ar vežėjas tęsi savo pažadą – efektyviai naudojasi turimais pajėgumais. Net iki 50 proc. padidintas išankstinis užmokestis už prieigos paketą, o metų pabaigoje bus vertinama pajėgumų panaudojimo efektyvumas ir apskaičiuotas mokestis už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus.

„Lygiuojamės į geriausių Europos Sąjungos šalių darbo organizavimo patirtį ir dideliu greičiu judame į priekį – diegiame tiek technines, tiek informacines naujoves, dirbame ir su teisiniu reguliavimu. Tikiu, kad procesas bus sklandus ir jau greitai turėsime Europos lygį atitinkančią geležinkelių sistemą", – sako bendrovės vadovas.

Valdo šalies geležinkelių tinklą

„LTG Infra" yra „Lietuvos geležinkelių" grupės bendrovė, valdanti Lietuvos geležinkelių tinklą. Bendrovėje šiuo metu vykdomi svarbūs infrastruktūros gerinimo projektai, leisiantys padidinti tinklo efektyvumą – elektrifikuojamas pagrindinis šalies geležinkelių ruožas Vilnius-Klaipėda, taip pat, šiame ruože statomi du 10 ir 13 km ilgio dvikeliai, leisiantys ženkliai padidinti šio ruožo pralaidumą.

Bendrovė taip pat yra atsakinga už europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica" projekto plėtrą Lietuvoje. Po intensyvių darbų Kaune, praėjusiais metais Vakarų Europos standarto vėžės geležinkelis buvo sujungtas su Kauno intermodaliniu krovinių terminalu, pavertusiu jį šiauriausiu geležinkelių uostu, pasiekiamu daugumoje Europos Sąjungos šalių naudojamo 1435 mm standarto vėžės geležinkeliu.

Updated on 2021-01-07