Vilnius-Klaipėda geležinkelio elektrifikavimo projektas

Svarbiausi faktai apie elektrifikavimą

  • Lietuvoje elektrifikuoto geležinkelio dalis yra viena mažiausių Europoje
  • Elektrifikavus geležinkelį, mažėja vežėjų sąnaudos, mažiau teršiamas oras
  • Geležinkelio ruožas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos yra aktyviausiai naudojamas – juo vežami kroviniai į Klaipėdos uostą, šiame ruože yra vieni populiariausių keleivių maršrutų
  • Įgyvendinus projektą, bus elektrifikuotas 731 km išplėstinis ruožas
  • Projekto pabaiga - 2023 ketvirtas ketvirtis
  • Maksimalus greitis ruože – 160 km/h
  • 150 tūkst. tonų per metus sumažinama oro tarša
  • Socialinė ekonominė nauda dėl mažesnės taršos – 700 mln. eurų
  • 505 mln. eurų sutaupymai dėl mažesnių energijos sąnaudų ir pigesnės riedmenų priežiūros

Pirkimo eiga

Elektrifikavimo konkursas paskelbtas 2018 m. pradžioje. Pirkimas vykdytas skelbiamų derybų būdu. Toks būdas užtikrina didesnę konkurenciją, nes dalyviai nepasitraukia iš pirkimų dėl perkančiojo subjekto vienašališkai nustatytų sąlygų. Sudaroma galimybė aptarti visų šalių lūkesčius, matomas rizikas ir rasti visoms šalims priimtiniausią balansą. Taip pat užtikrinama geresnė pasiūlymų kaina. Ši prielaida pasitvirtino kituose dideliuose pirkimuose. Bendrovės 2018 metais atlikti skaičiavimai rodo, kad rangos darbų pirkimuose vidutinis derybų sutaupymas siekė 13,6 proc., lyginant su anksčiau vykdytais atitinkamais pirkimais atviro konkurso būdu.

Konkurse paraiškas pateikė net 7 konsorciumai. Gauti 4 pirminiai pasiūlymai, galutinius pasiūlymus pateikė 2 dalyviai. 2019 m. lapkričio 13 d. paskelbta dalyvių eilė. Sutarčiai pasirašyti reikalingi šie sprendimai:

  • AB „Lietuvos geležinkeliai" valdybos pritarimas (pritarta)
  • Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos teigiama išvada (gauta)
  • Akcininko (LR susisiekimo ministro) pritarimas

Elektrifikavimo pirkimo trukmė – apie 700 dienų - atitinka kitų sudėtingų Lietuvoje vykstančių pirkimų trukmę. Pavyzdžiui, Nacionalinio stadiono statybos pirkimas viršija 1200 dienų, Lukiškių kalėjimo iškėlimo konkursas truko 1224 dienas, Santariškių medicinos miestelio automobilių stovėjimo aikštelės pirkimas - 1073 dienas, Vilniaus mieste veikiančių teismų infrastruktūros konkursas - 904 dienas, Vilniaus miesto komisariato ir areštinės – 883 dienas, Vilniaus miesto gatvių apšvietimo modernizavimo konkursas – 577 dienas, Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyba (tik statybos darbai) – 510 dienų, Kauno kogeneracinės jėgainės statyba (tik statybos darbai) – 475 dienas.

Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas

Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą konkurse pateikė bendrovių „Elecnor" ir „Instalaciones Inabensa" konsorciumas. Pasiūlymo kaina – 363 mln. eurų. Ši kaina yra bent 20 proc. mažesnė, nei panašių projektų kainų vidurkis Europoje. Antroje vietoje likusi bendrovė „Cobra" pasiūlė 323 mln. eurų kainą, tačiau nugalėtojas buvo renkamas ne pagal mažiausią kainą, o pagal ekonominį naudingumą (projekto kainą per visą eksploatacijos laikotarpį). „Elecnor" pasiūlyme projekto eksploatacija yra 51 mln. eurų pigesnė dėl mažesnių priežiūros sąnaudų bei mažesnių elektros praradimų. Kitaip tariant, „Cobra" pateiktos kainos pranašumas yra 40 mln. eurų, tačiau „Elecnor" ir „Instalaciones Inabensa" pranašumas dėl pigesnės eksploatacijos – 51 mln. eurų. Dėl to pastarosios bendrovės paskelbtos nugalėtojomis.

  • Kaišiadorys – Klaipėda ruožo darbų vertė – 311 mln. eurų
  • Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų

Europos Sąjungos fondų parama – 201 mln. eurų.

Projekto vertės palyginimas su kitais projektais Europoje

Apie „Elecnor"

Nuo 1958 metų veikianti Ispanijos bendrovė turi patirties dideliuose infrastruktūros projektuose bent 55 pasaulio šalyse – nuo Čilės ir Saudo Arabijos, iki eilės Europos šalių. Grupėje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų, jų apyvarta siekia 2,3 mlrd. eurų.

Elektrifikavimo svarba ir įtaka Lietuvos transporto konkurencingumui

Geležinkelio elektrifikavimas darys didelę teigiamą įtaką Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumui bei reikšmingai mažins oro taršą. Krovinių pervežimo elektrine trauka savikaina yra ženkliai mažesnė, nei dyzeline trauka. Todėl visos šalys regione šiuo metu skuba elektrifikuoti savo geležinkelio tinklus.

Neįgyvendinus elektrifikacijos projekto arba jį įgyvendinus vėliau, kyla didelė rizika, kad „Lietuvos geležinkeliai" taps nekonkurencingi regione, nes visi kroviniai iš Rytų bus nukreipiami į Latvijos arba Rusijos geležinkelio koridorius ir uostus, esančius Peterburgo įlankoje. Tad reikšmingų nuostolių patirtų ne tik „Lietuvos geležinkeliai", bet ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

Lietuvoje transporto sektoriui tenka didžiausia į orą išmetamų teršalų dalis.

Elektrifikavimas prisidės prie transporto sukeliamos taršos mažinimo. Įgyvendinus projektą, oro tarša sumažės 150 tūkstančių tonų per metus. Skaičiuojama, kad per visą eksploatacijos laikotarpį dėl mažesnės taršos projekto socialinė ekonominė nauda viršys 700 mln. eurų.

Įgyvendinus projektą bendras išskleistas elektrifikuotų geležinkelių kelių ilgis

Lietuvoje sudarytų apie 35 proc.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl buvo stambinamas pirkimas?

Projektą sujungus į vieną pirkimą galėjome užtikrinti pigesnę projekto eksploataciją dėl tarpusavyje suderintų elementų, mažesnius administravimo kaštus ir, svarbiausia, paties projekto galutinę kainą ir naudą.

Elektrifikavimo konkursas vienu pirkimu visiškai pasiteisino - net 7 konsorciumai pateikė paraiškas.

Sustambintas vienas pirkimas suteikia tokias pagrindines naudas:

  • užtikrina pigesnę tinklo eksploataciją, nes visame tinkle naudojami vienodi elementai
  • leido užtikrinti geresnę projekto kainą lyginant su panašiais projektais užsienyje (20 proc. pigiau)
  • optimizuoja vežėjų lokomotyvų parką  - nereikia dviejų skirtingų rūšių lokomotyvų vežti tuo pačiu koridoriumi
  • mažina administracinę naštą
  • suvaldo pirkimų rizikas - esant kelioms lygiagrečioms pirkimo procedūroms bent vienos iš jų nesėkmė ar sustabdymas reikštų ir kitų procedūrų nutraukimą dėl nesuderinamumo

Projekto vykdymas atskirais etapais neleistų pasiekti visų projekto tikslų (CO2 mažinimas, kuro sąnaudų taupymas) ir atitinkamai gauti ES paramos, kadangi, neelektrifikavus viso koridoriaus, operatoriams nebūtų patrauklu vykdyti pervežimus elektrine trauka tik dalyje koridoriaus.

Elektrifikavus tik dalį ruožo, šis būtų menkai naudojamas tol, kol bus pabaigti elektrifikuoti kiti ruožai, nes būtų neracionalu išlaikyti tiek dyzelinius, tiek elektrinius lokomotyvus, kurie pusiaukelėje keistųsi, o keleiviams reikėtų perlipinėti į kitą traukinį, kad nuvažiuotų iki Klaipėdos.

Projekto skaidymas dalimis būtų neefektyvus - konkurencinis pranašumas įgyjamas tik elektrifikavus visą ruožą nuo Kaišiadorių iki Draugystės stoties Klaipėdoje.

Ar tiesa, kad pirmojoje vietoje atsidūrė 40 mln. brangesnis pasiūlymas?

Konkurso nugalėtojas buvo renkamas ne pagal mažiausią kainą, o pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Kitaip tariant, buvo vertinama ne tik projektavimo ir statybos darbų kaina, bet ir išlaidos eksploatuojant tinklą.

Konkurso nugalėtoju paskelbtas jungtinės veiklos sutarties partnerių Ispanijos bendrovių „Elecnor S.A." ir „Instalaciones Inabensa S.A." (Ispanija) konsorciumas, kurio pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Jo galutinė kaina – 363 mln. eurų.

Antrosios vietos „Cobra Instalaciones Y Servicios" pasiūlyta kaina yra 323 mln. eurų, kuri yra 40 mln. Eur mažesnė už konkurso nugalėtoją. Tačiau pasirinkę šį pasiūlymą, eksploatacijos metu „Lietuvos geležinkeliai" išleistų papildomai 51 mln. eurų dėl brangesnės priežiūros ir didesnių elektros praradimų. Tad galiausiai tektų išleisti 374 mln. Eurų.

Pažymėtina, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pranašumą per visą infrastruktūros gyvavimo ciklo laikotarpį lemia tiekėjo pasiūlyti efektyvesni technologiniai sprendimai, lyginant su antrą geriausią pasiūlymą pateikusia įmone.

„Elecnor" pranašumą lemia geresni rodikliai pagrindinėse kategorijose:

  • pigesnis ir greitesnis kontaktinio tinklo aptarnavimas;
  • mažesnė leistina naudoti traukos pastočių galia reikalingam traukinių eismui;
  • mažesni traukos pastočių nuostoliai be apkrovos.

Per sistemos gyvavimo trukmę šie skirtumai lemia mažiausiai 51 mln. eurų skirtumą tarp galutinius pasiūlymus pateikusių dalyvių.

Konkurso nugalėtojo pasiūlymas yra bent 20 proc. mažesnis nei per kelerius pastaruosius metus Europos šalių įgyvendintų panašių projektų vidurkis.

Kodėl pasirinktas ne atviras, o skelbiamų derybų konkursas?

Nors laiko prasme skelbiamų derybų konkursas trunka ilgiau, jis yra pranašesnis už atviro konkurso procedūras, nes užtikrina didesnę konkurenciją ir lemia mažesnę pasiūlymų kainą. Šis modelis ne kartą naudotas ir pasitvirtino kituose „Lietuvos geležinkelių" vykdytuose pirkimuose, kuriuose buvo sutaupytos ženklios sumos.

Negana to, tokio modelio racionalumą ir veikimą ne kartą susitikimų metu patvirtino ir patys rinkos dalyviai. Pasirinkus šį konkurso būdą, planuojamas baigti projektą laiku - iki 2023 metų pabaigos.

Apjungus projektavimą ir rangą, t. y. perkant pagal „geltonąjį" FIDIC, visi techniniai sprendiniai ir darbų sąnaudos priklauso nuo rangovo pasirinktų techninių sprendinių ir darbų technologijos. Tokiu būdu yra gaunami geriausi, efektyviausi, ekonomiškiausi pasiūlymai. Taip pat atsiranda didesnė konkurencija, kadangi dalyviai nėra apriboti tam tikra konkrečia technologija. Kadangi rangovas pats projektuoja ir stato,  tokiu atveju sumažėja papildomų darbų rizika.

Ar tiesa, kad tarp nugalėtojų yra silpnas tiekėjas, kuriam iškelta bankroto procedūra?

Vienai iš laimėjusio konsorciumo įmonių „Instalaciones Inabensa S.A." pradėta restruktūrizacijos procedūra, tačiau dar derybų metu, t. y. prieš gaunant galutinius pasiūlymus, Tiekėjas informavo „Lietuvos geležinkelius", kad procedūra yra baigta ir įmonė sėkmingai tęsia savo veiklą.

Visoms konkurse dalyvaujančioms pusėms buvo keliami aukščiausi patikimumo reikalavimai, ir finalinės konkurso dalyvės visiškai atitiko griežtus finansinio patikimumo ir finansinio stabilumo kriterijus. Šių metų gruodžio 5 d. strateginius sandorius tikrinanti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija leido „Lietuvos geležinkeliams" pasirašyti geležinkelio elektrifikavimo sutartį su Ispanijos bendrove „Elecnor".

Ar dėl ilgos pirkimo procedūros nebus prarastos Europos Sąjungos lėšos?

Pirkimo procedūros truko tiek, kad konkurse būtų pasiektas naudingiausias ekonominis pasiūlymas. Pirkimo trukmė atitinka kitų sudėtingų Lietuvoje vykstančių pirkimų trukmę.

Po sutarties pasirašymo, 2020 metų sausį, planuojama pradėti projektavimą. 2021 metais būtų pradėti rangos darbai, o 2023 m. spalį planuojama baigti elektrifikuoti ruožą. Šis terminas yra pakankamas suspėti panaudoti ES fondų lėšas.

 

Atnaujinta 2019-12-12