« Atgal

Kodėl mėgstame lietuvišką prekę, bet nemėgstame lietuviško verslo?

Lietuviai ilgametį atsakomybės ir reputacijos kūrimo įdirbį turinčius užsienio prekių ženklus vis dar vertina labiau nei lietuviškus. Tai atskleidžia šiemet bendrovės SIC atlikto tradicinio įmonių reputacijos tyrimo, kurio metu apklausti visuomenės atstovai, nuomonės lyderiai ir sprendimų priėmėjai, rezultatai. 

Kalbant skaičiais, tyrimas parodė, kad bendras Lietuvos kapitalo įmonių ir užsienio kapitalo įmonių reputacijos vertinimo indeksas skiriasi dvigubai. Tačiau dažnas lietuvis prisipažįsta, kad mieliau rinktųsi mūsų šalyje pagamintą prekę ar suteiktą paslaugą, nei jos užsienietišką analogą. Tad kodėl mėgstame lietuvišką prekę, bet nemėgstame lietuviško verslo?

Būtent taip pavadintas pokalbis rugsėjo 7 d., nuo 16 val., vyks jau trečią kartą Birštone rengiamame diskusijų festivalyje „Būtent!".

Tendencijos keičiasi

Vienas diskusijos dalyvių, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad prastą lietuviško verslo vertinimą skatina praeityje susiformavęs nepasitikėjimas, dėl visų pusių darytų klaidų įsitvirtinusi priešprieša tarp verslo ir dirbančiųjų, verslo ir politikos, verslo ir žiniasklaidos.

„Privatus verslas ilgai buvo populiariausias politinių jėgų priešas, su kuriuo buvo kovojama. O „politizuotas verslas" – valstybės valdomos įmonės – sietas su neefektyvumu, korupcija", – pastebi M. Bartuška.

Vis dėlto, jo teigimu, tendencijos keičiasi į gerąją pusę, o skaidrumo, socialinės atsakomybės, atvirumo ir patrauklaus darbdavio įvaizdžio kūrimo strategijas pasirinkusios Lietuvos įmonės augina ir visuomenės palankumą lietuviškiems prekės ženklams. Tai rodo ir prieš trejus metus ant reputacinės prarajos krašto dar balansavusių „Lietuvos geležinkelių" pavyzdys – šiemet visuomenės apklausoje įmonė jau užėmė gana aukštą aštuntą vietą.

„Svarbus žingsnis buvo ir tebėra nebijoti pripažinti, kad pokyčių reikia, bei ryžtis jų imtis. Tai reiškia ir didesnį atvirumą žiniasklaidai bei visuomenei, ir skaidrumą, ir socialinę atsakomybę bei gerinamas sąlygas dirbantiesiems, ir profesionalumą, aiškius tikslus, efektyvios veiklos užtikrinimą", – pažymi M. Bartuška.

Patirtimis dalinsis patyrę vadovai

Diskusijos Birštone metu apie lietuvišką reputacijos kūrimo kelią taip pat diskutuos įmonės „Maxima" generalinė direktorė Kristina Meidė, savo patirtimi pasidalins ir didžiausiam pasauliniam „Western Union" padaliniui, operacijų centrui Lietuvoje vadovaujantis Šarūnas Šuipis.

Diskusiją moderuos Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovas, 25-erių metų patirtį tarpkultūrinėje aplinkoje konsultuodamas verslininkus bei vadovaudamas įvairaus dydžio komandoms sukaupęs Mantas Zalatorius.

Temoje minimas Lietuvos įmonių reputacijos tyrimas atliktas bendrovės SIC, kartu su Lietuvos investuotojų forumu ir komunikacijos agentūra „Fabula".

Rugsėjo 6-7 dienomis festivalyje „Būtent!" bus surengta per 90 diskusijų įvairiausiomis temomis – nuo verslo iki ateities technologijų.

Atnaujinta 2019-09-06