Архив

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 4 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pabaigė keletą metų tarp AB „Lietuvos geležinkeliai" ir UAB „Skinest Baltija" teismuose vykusį ginčą dėl prekių pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pasinaudojimo sutarties įvykdymo užtikrinimu. Minėta nutartimi buvo patenkintas Lietuvos geležinkelių kasacinis skundas civilinėje byloje pagal UAB „Skinest Baltija" ieškinį bendrovei.

Šia nutartimi naikinami Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriais UAB „Skinest Baltija" ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas. Konstatuojama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės netaikymą bei atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą reglamentuojančias teisės normas, taip pat pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybės, kad rinkoje gali nebūti prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, arba kontrahentai gali pažeisti sutartį, nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir įmonė (verslininkas), sudarydamas sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo. Konstatuota, jog kilusio ginčo atveju nėra nustatyta būtinų sąlygų visumos pripažinti, kad UAB „Skinest Baltija" sutarties neįvykdė dėl force majeure aplinkybių.

Ši nutartis patvirtino, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" pagrįstai nutraukė prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir pasinaudojo 908 897 Lt (263 234,77 Eur) vertės sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Обновлено 2015-02-06