Rail Baltica statyba

 

2011 m. parengtos projekto „Rail Baltica" galimybių studijos atnaujinimas, kuriame išanalizuota Vilniaus integravimo į projektą „Rail Baltica"  galimybė (PDF)

 

Apie projektą

„Rail Baltica" – tai tarptautinis transporto projektas, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą - Helsinkį. Pagal maksimalų greitį, projektas yra skaidoma į dvi dalis:

„Rail Baltica 1" – tai pirmasis europinės vėžės geležinkelio ruožas nuo Lenkijos/Lietuvos sienos iki Kauno, kurio maksimalus greitis yra iki 120 km/h bei kuris vykdomas rekonstruojant jau esamą geležinkelio vėžę. Projekto „Rail Baltica 1" įgyvendinimo darbai yra vykdomi šiuo metu. Geležinkelio vėžės nutiesimą iki Kauno planuojama užbaigti iki 2015 m. pabaigos.

2011 m. bendrovei „AECOM Limited" atlikus projekto „Rail Baltica" galimybių studiją, pasiūlyta toliau vykdant projektą ne tęsti esamos vėžės rekonstrukciją, o tiesti atskirą europinės vėžės greitąjį geležinkelį (iki 240 km/h) maršrutu Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Lietuvos/Lenkijos valstybių siena.

2011 m. lapkričio 10 d. Baltijos valstybių Ministrai Pirmininkai memorandume pritarė minėtos studijos rezultatams. Taip atsirado „Rail Baltica 2" – atskiras greitosios europinės vėžės geležinkelio projektas.

Projekto „Rail Baltica" pabaiga reikštų, jog Lietuva, kartu su sostine Vilniumi, taptų dviejų transeuropinio tinklo geležinkelių koridorių dalimi (Baltic-Adriatic; North Sea-Baltic) bei įgytų realias prielaidas aptarnauti didelę dalį Europos Sąjungos prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų.

Ilgalaikis tarptautinio „Rail Baltica" projekto tikslas – visapusiškai įgyvendinti principus, susijusius su įvairių rūšių transporto derinimu, sąveika, patikimumu, sauga, saugumu, sudaryti palankias sąlygas naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančias transporto rūšis. Visa tai lems pokyčius socialinėje aplinkoje, galimybes formuoti naujus keleivių, krovinių srautus ir turizmo tendencijas.

Vilniaus klausimas

Pagal Europos Sąjungos bendros Europos transporto erdvės kūrimo planą, Europos valstybių sostinės turi būti sujungtos daugiarūšio transporto jungtimis.

Vilnius generuoja 40% valstybės BVP, jame yra tankiausia populiacija, daugiausiai viešųjų logistikos centrų. Vilniaus įtraukimas leistų padidinti traukinių srautus bei ekonominę naudą, o tai žymiai palengvintų projekto atsiperkamumą.

 2013 m. rugsėjo 16 d. Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos Susisiekimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl projekto „Rail Baltica 2" įgyvendinimo ir svarbiausių nuostatų, kurioje sutarta:

  1. Vilnius bus sujungtas su „Rail Baltica";
  2. Valstybėse naujai sukurta infrastruktūra bus tų valstybių nuosavybė;
  3. Turi būti siekiama, jog projektui būtų skirta apie 85 proc. Europos Sąjungos parama;
  4. Turi būti įsteigta bendra Baltijos valstybių įmonė, kuri rūpinsis tolimesniu projekto įgyvendinimu.

2014 m. birželio 21 d. Baltijos valstybių Ministrai Pirmininkai bendru pareiškimu patvirtino, jog Vilnius yra neatskiriama projekto „Rail Baltica 2" maršruto dalis.

Analizuojant Vilniaus prijungimo galimybę, 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas rezoliucija „Dėl projekto „Rail Baltica" įgyvendinimo" pasiūlė atlikti geležinkelio trasos per Lietuvą ekonominį vertinimą, nagrinėjant alternatyvias Vilniaus įtraukimo galimybes.

2013 m. gruodžio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriame numatyta iki 2014 m. pabaigos atlikti studiją, leisiančią atsakyti į klausimą dėl Vilniaus integravimo į projekto „Rail Baltica" trasą būdo ir kainos.

Studija dėl Vilniaus integravimo į projektą  „Rail Baltica" užbaigtą šių metų spalio mėnesį. Geriausia Vilniaus įtraukimo į projekto „Rail Baltica" maršrutą alternatyva numatyta Kaunas-Vilnius atšaka.

Nustatyta, jog Vilniaus integravimas į projektą gerina svarbiausius projekto ekonominius rodiklius (projekto kaštų-naudos santykį bei ekonominę vidinė grąžos normą), lyginant su rezultatais, kurie nustatyti pirminėje projekto „Rail Baltica" galimybių studijoje, į kurią Vilnius įtrauktas nebuvo. Šie rodikliai gerėja ne tik projekto daliai Lietuvoje, bet ir visam projektui apskritai, įskaitant tiek projekto dalį Latvijoje, tiek Estijoje.

Be to, pastebėta, jog sujungiant du didžiausius Lietuvos miestus būtų sujungiami ir šių miestų oro uostai, o tai turės potencialio pritraukiant dar didesnius keleivių srautus.

Apie įmonę

UAB „Rail Baltica statyba" - 2014 m. sausio 23 d. įkurta dukterinė AB „Lietuvos geležinkeliai" įmonė, kuri yra bendros Baltijos šalių įmonės, kuruojančios projekto „Rail Baltica 2" įgyvendinimą, steigėja ir akcininke.

Pagrindiniai UAB „Rail Baltica statyba" veiklos tikslai –atstovauti bei ginti Lietuvos interesus bendroje Baltijos šalių įmonėje, siekti, kad būtų kreiptasi dėl Europos Sąjungos paramos, kuri turėtų sudaryti apie 85% visos projekto „Rail Baltica 2" įgyvendinimui reikalingos sumos, skyrimo, o vėliau koordinuoti bei užtikrinti, jog Europos Sąjungos ir projekte dalyvaujančių valstybių lėšomis projektas būtų išvystytas: suprojektuota ir pastatyta europinės vėžės geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Įmonės direktorius – Dainius Budrys

Ataskaitos

Įgyvendinant 2010 m. liepos 14 d. Nr. 1052 LRV nutarimu "Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo" patvirtintas informacijos atskleidimo nuostatas, pateikiama UAB "Rail Baltica statyba" finansinės ataskaitos.
 

2014 m.

Įstatai

Dažniausiai užduodami klausimai - DUK

1. Koks yra „Rail Baltica" projekto tikslas? Kodėl jis svarbus Lietuvai?

„Rail Baltica" projektas svarbus visomis prasmėmis. Pirmiausia, valstybei jis reiškia dar didesnę integraciją į Europos Sąjungą ir ekonominio saugumo didinimą. Verslo atstovams naujoji vėžė atvers kelius greitai gabenti krovinius į Europą ir plėtoti verslą šalia jos, gyventojams – kokybiškesnes, greitesnes ir saugesnes keliones visoje Europoje. Šalia modernios vėžės didės verslo potencialas regionuose, ypač Marijampolės ir Kauno LEZ. Tokia Lietuvą su Europa jungianti geležinkelio trasa – tai ekonomiškai svari, greita ir saugi alternatyva susisiekimui keliais.

2. Kiek keleivių ir krovinių bus pervežama „Rail Baltica"?

Remiantis AECOM studija, prognozuojama, kad „Rail Baltica" linija 2040 m. keliaus virš 25 tūkst. keleivių per dieną, bus pervežama 15,8 mln. tonų krovinių per metus. Europos Komisijos užsakymu 2010 metais atlikta ataskaita rodo, kad naujose ES šalyse narėse, tarp jų ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, keleivių srautas iki 2020 metų išaugs beveik ketvirtadaliu. Bendra tendencija leidžia prognozuoti, kad iki 2020 m. visoje ES keleivių srautai išaugs 12 procentų.

3. Kaip bus įgyvendinamas projektas ir kada jį planuojama užbaigti?

Visą „Rail Baltica" projektą nuo Lietuvos - Lenkijos sienos iki Talino planuojama užbaigti iki 2024 metų. Tai išskirtinio masto projektas, kuris turi būti įgyvendintas atsakingai, užtikrinant maksimalią greituminės vėžės kokybę.

4. Kiek kainuos įgyvendinti „Rail Baltica" projektą?

Remiantis 2011 metais atlikta projekto „Rail Baltica" galimybiu studija, preliminari viso projekto „Rail Baltica 2" kaina sieks 3,7 mlrd. eurų (12 mlrd. litų). Projekto „Rail Baltica 2" atkarpos Lietuvoje, kuri siektų 264 km, įgyvendinimo (statybos ir žemės išpirkimo) biudžetas siektų 1, 274 mlrd. eurų (4, 399 mlrd. Lt).

Pagal atliktą studiją dėl Vilniaus integravimo į projektą „Rail Baltica 2", atšakos į Vilnių, kuri siektų 102 km, statyba ir žemės išpirkimas papildomai kainuotų dar 0,867 mlrd. eurų (2, 993 mlrd. Lt), tad bendras projekto „Rail Baltica 2" atkarpos ilgis Lietuvoje, kartu su Vilniaus jungtimi, sudarytų 366 km, o įgyvendinimo biudžetas (statyba ir žemės išpirkimas) siektų 2, 141 mlrd. eurų (7, 392 mlrd. Lt).

Galutinė projekto kaina priklausys nuo pasirinktų techninių sprendimų, taip pat nuo projekto įgyvendinimo metu būsimų kainų. Siekiama, kad Europos Sąjungos lėšomis būtų finansuojama 85 proc. projekto vertės.

5. Kur drieksis trasa ir kokia tvarka bus panaudojama projektui reikalinga žemė? Kaip bus už ją kompensuojama savininkams?

Šiuo metu yra aiškus principinis „Rail Baltica" maršrutas bei pagrindiniai jo taškai, tačiau tikslios žemėlapyje nubrėžtos maršruto linijos dar nėra, ji bus aiški atlikus specialiojo planavimo procedūras. Jų metu bus stengiamasi parinkti parankiausią maršruto liniją, kuri turėtų kuo mažiau įtakos privačiai nuosavybei, kitai viešajai infrastruktūrai.

Atsižvelgiant į tai, jog „Rail Baltica" yra pripažintas ypatingos svarbos projektu, žemė projektui bus perimama pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Į geležinkelio maršruto trasą patenkantys sklypai su statiniais bei sodais bus išperkami už nustatytą bei teisingą kainą.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bus koordinuojamos su privačios žemės, kuri pateks į „Rail Baltica" trasą, savininkais – apie tai jie bus informuoti asmeniškai. Už paimamą privačią nuosavybę bus atlyginama vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka. Be to, bus atlyginama ne tik privačios žemės, bet ir joje esančio turto vertė, taip pat visi su tuo susiję nuostoliai.

6. Kokia bus projekto įtaka gamtai?

Remiantis parengta „Rail Baltica" atkarpos Lietuvoje nuo Kauno iki Latvijos sienos Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, buvo atlikta privaloma poveikio aplinkai vertinimo procedūra ir nustatyta, kokiomis sąlygomis įgyvendinant projektą būtų daroma mažiausia įtaka aplinkai.

Partneriai

Kontaktai

 
UAB „Rail Baltica statyba"
Mindaugo g. 12, Vilnius
 
Dainius Budrys
Direktorius
Tel.: 8 5 2021165
Mob.: 8 616 86677
E. paštas: d.budrys@litrail.lt
 
Daiva Prevelienė
Vyr. finansininkė
Tel.: 8 5 2021166

 

 

Atnaujinta 2015-04-02