Archyvas

Gruodžio 15 d. Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje prasidėjo geležinkelio ruožo Naujoji Vilnia – Kyviškės – Kena – valstybės siena su Baltarusija elektrifikavimo darbai. Tai antrasis geležinkelio elektrifikavimo projektas šalyje ir pirmasis Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jį įgyvendinus bus padidintas geležinkelio transporto patrauklumas keleivių bei krovinių pervežimui, sumažinta aplinkos tarša. Projektas taip pat prisidės prie Lietuvos ir Baltarusijos dvišalių santykių stiprinimo. Kaimyninėms šalims reikšmingą geležinkelio infrastruktūros modernizavimo projektą numatoma baigti 2016-ųjų metų kovą.

Pasak Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, elektrifikuota geležinkelio atkarpa nuo Vilniaus iki Minsko Lietuvai atvers naujų galimybių.

„Ruožo elektrifikavimas leis pasiekti galutinį projekto tikslą – 2 valandas trunkančią kelionę traukiniu tarp Vilniaus ir Minsko. Apie tai mes neseniai kalbėjome ir su Baltarusijos premjeru, – sakė A. Butkevičius. – Mums labai svarbu, kad ateityje geros elektrifikuotos vėžės kelias krovinius vestų į Klaipėdos uostą. Linija nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Klaipėdos ateityje privalo tapti pagrindiniu Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Vidurio Azijos šalių ir Kinijos eksportuojamų krovinių koridoriumi."

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė projekto strateginę reikšmę.

„Tai strateginės reikšmės projektas. Elektrifikuota geležinkelio jungtis su Baltarusija užtikrins Lietuvos geležinkeliams, o kartu ir Klaipėdos jūrų uostui bei steigiamiems Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešiesiems logistikos centrams esminių privalumų, konkuruojant dėl tranzitinių krovinių srautų. Elektriniai traukiniai neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni nei dyzeliniai, tad kelionės geležinkeliais Lietuvos kryptimi bus patrauklesnės ir keleiviams, nes jie jausis komfortiškiau ir važiuos trumpiau", – sakė R. Sinkevičius.

Pirmasis elektrinis traukinys Lietuvoje pradėjo kursuoti 1975 metais, kai buvo užbaigtas geležinkelio ruožo nuo Vilniaus iki Kauno su atšaka į Trakus elektrifikavimas.

„Šiandien, po beveik 40-ies metų pertraukos, kai buvo įgyvendintas vienas reikšmingiausių to laiko geležinkelių projektas, elektrifikuota linija pratęsiama iki kaimyninės Baltarusijos. Žengiamas naujas žingsnis kuriant modernią ir konkurencingą šalies geležinkelių infrastruktūrą. Baigus šį projektą, šiuo metu naudojamus dyzelinius lokomotyvus palaipsniui pakeis nauji elektriniai lokomotyvai",- džiaugėsi AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius dr. Stasys Dailydka.

Pagrindinis projekto rangovas – intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima" – turi didelę patirtį ir nuolat plečia kompetencijas geležinkelių modernizavimo projektuose ne tik Lietuvoje bet ir Baltarusijoje bei Latvijoje.

„Neabejoju, kad bendromis pastangomis AB „Lietuvos geležinkeliai" ir patyrusi „Fima" specialistų komanda sėkmingai sujungs Lietuvą ir Baltarusiją modernia elektrifikuota geležinkelio linija. Tikiu, kad atnaujintas geležinkelio ruožas pasitarnaus tiek verslui, tiek gyventojams, tiek aplinkai, o tuo pačiu – ir dvišaliams abiejų valstybių santykiams. Tai mus, projekto vykdytojus, įkvepia siekti paties geriausio rezultato", - sakė „Fima" generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

Artimiausiais metais bendrovės specialistai nuties beveik 138 km varinio ir per 165 km bronzinio kontaktinio tinklo, pastatys daugiau kaip 2000 metalinių konstrukcijų. Iš viso bus elektrifikuota 28,6 km geležinkelio ruožo, rekonstruota Naujosios Vilnios traukos pastotė.

Projektas „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas" yra tarpvalstybinio projekto, apimančio Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelio ruožo N. Vilnia – Kena – valstybių siena – Gudogai – Molodečno elektrifikavimą, dalis, įgyvendinama Lietuvos pusėje. Projektas vykdomas bendradarbiaujant ir koordinuojant darbus su Baltarusijos geležinkelių atstovais.
 
Naujosios Vilnios geležinkelio stoties perone šiandien pastatyti pamatai pirmajai būsimos naujos elektrifikuotos linijos kontaktinio tinklo atramai. Į juos, stebint valdžios ir verslo atstovams, politikams, žiniasklaidai, simboliškai įkasta laiko kapsulė su laišku ateities kartoms. 

Projektą planuojama dalinai finansuoti 2014–2020 m. ES programavimo laikotarpio lėšomis.

Atnaujinta 2014-12-16