Archyvas

Aršioje konkurencinėje aplinkoje „Lietuvos geležinkeliai" 2016 m. sugebėjo išlaikyti stabilias krovinių vežimo apimtis. Tačiau šiemet laukiama dar didesnės konkurencijos. 2016 m. vežta 47,65 mln. t. krovinių - vos 1 proc. mažiau nei 2015 metais.

Kitų Baltijos šalių geležinkelių bendrovių rezultatai yra ženkliai prastesni. Palyginti su 2015 metais, „Latvijos geležinkeliai" pernai vežė 16 proc. mažiau, Estijos – 20 proc. mažiau krovinių. 

„Rusijos ekonomikos nuosmukis, lėtėjantis Kinijos ūkio augimas, Baltarusijos ir Kazachstano pinigų nuvertėjimas, dideli svyravimai žaliavų, valiutų, akcijų rinkose rodo, kad skirtingų regionų atsigavimas vis dar yra trapus, o pasaulio ekonomika – pažeidžiama. Tai pagrindiniai neigiami veiksniai, kurie nepriklauso nuo geležinkelių veiklos, tačiau daro didelę įtaką krovinių vežimo apimtims", – teigia „Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių vežimo direkcijos direktorius Egidijus Lazauskas.

Pernai tarptautiniai vežimai sudarė didžiąją dalį bendrovės krovinių – 32,6 mln. t., arba 68 proc. Didžiausi krovinių srautai pernai keliavo į/iš Baltarusiją, Rusiją, Lenkiją, Latviją, Kazachstaną.  Vietinių vežimų apimtys pernai išaugo 4 proc. Daugiausia praėjusiais metais vežta naftos, trąšų, mineralinių produktų. Šiek tiek mažiau – augalinės kilmės produktų ir juodųjų metalų. 2016 m., palyginti su 2015 m., gabenta 28 proc. daugiau medienos ir jos gaminių, 18 proc. – maisto produktų, 17 proc. – mineralinių produktų, 8 proc.– kietojo mineralinio kuro, 1 proc. – naftos produktų. Konteinerinių vežta 4,5 proc. daugiau, iš viso 48 657 TEU (sąlyginis konteinerio vienetas). Ypač svarbus „Lietuvos geležinkelių" bendradarbiavimas su Klaipėdos jūrų uostu, per kurį vežta 3 proc. daugiau vietinių krovinių nei 2015 m.

Kaip pastebi E. Lazauskas, 2017 metais galima laukti dar stipresnės konkurencijos. Tikėtina, kad kaimyninių šalių geležinkeliai sieks atkurti krovinių vežimo apimtis „Lietuvos geležinkelių" sąskaita, ypač iš stambiausių Baltarusijos gamyklų. Rusija jau dabar stengiasi vežti krovinius per savo šalies uostus, išsidėsčiusius aplink Sankt Peterburgą, taip aplenkdama Kaliningrado uostą ir atsisakydama tranzito per Lietuvos teritoriją. Tendencijos rodo, kad ši strategija įgyvendinama nuosekliai. Pavyzdžiui, Ust-Luga uosto krova 2010 m. siekė 11,7 mln. t, o 2016 m. išankstiniais duomenimis – daugiau kaip 90 mln. t.

„Nepaisant visų sunkumų, kartu su komanda tikimės 2017 metais pasiekti panašių rezultatų. Toliau plėtosime ryšius su mūsų didžiausiais krovinių siuntėjais, ekspeditoriais, partneriais. Bendradarbiausime su Baltarusija, Rusija, Lenkija, Latvija, Ukraina, Kazachstanu, Kinija, Rytų partnerystės valstybėmis. Ieškosime naujų galimybių Kinijos, Turkijos, Vakarų Europos, Skandinavijos rinkose, vystysime intermodalinius vežimus, daug dėmesio skirsime naujiems projektams, klientų aptarnavimui tobulinti, didinsime veiklos efektyvumą", – ateities perspektyvas komentuoja Krovinių vežimo direkcijos vadovas E. Lazauskas. 

 

 

Atnaujinta 2017-01-19