Archyvas

Kenos pasienio geležinkelio stotyje rugsėjo 13 d., susipažindama su muitinės veikla, lankėsi finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Per Kenos geležinkelio stotį per parą vidutiniškai atvyksta ir išvyksta apie 43 traukinius (apie 2500 vagonų).

Stotyje, vykdant muitinės ir pasienio kontrolę, naudojami radiacinės kontrolės bei rentgeno įrenginiai, dinaminės bei statinės elektroninės svarstyklės, veikia veterinarijos ir fitosanitarijos postai.

Kenos geležinkelio stotyje finansų ministrę R. Budbergytę sutiko AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka. Naudojantis proga finansų ministrė buvo plačiau supažindinta su geležinkelių sektoriaus veiklą, jo ypatumais ir problemomis. „Didžiausią pajamų dalį sukurianti AB „Lietuvos geležinkeliai" veiklos sritis – krovinių vežimas.  Vietiniais maršrutais vežama apie trečdalį krovinių, du trečdalius visos „Lietuvos geležinkelių" krovinių apyvartos sudaro tranzitas Rytų ir Vakarų kryptimi. Dėl tranzitinių krovinių konkuruoja Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Suomijos, Ukrainos geležinkelių įmonės ir uostai, dirbame  įtemptos konkurencijos sąlygomis – norėdami  dalyvauti krovinių vežimo rinkoje, turime vežti pigiau už konkurentus, patikimiau ir greičiau", – sakė S. Dailydka.

Padėtis krovinių vežimo rinkoje pastaraisiais metais tapo itin sudėtinga dėl politinių ir ekonominių aplinkybių.  Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, Estijos geležinkeliais krovinių vežta mažiau 17 proc., Latvijos geležinkeliais – 20,6 proc., Baltarusijos geležinkeliais – 9 proc., Ukrainos – 13 proc.  

Lietuvos geležinkeliais pirmąjį šių metų ketvirtį vežta 2,3 proc. daugiau negu pernai tą patį laikotarpį.  

Finansų ministrės ir AB „Lietuvos geležinkeliai" vadovų susitikimo metu akcentuota, kad išsaugant konkurencingumą tarptautinėje vežimų rinkoje didžiulis vaidmuo tenka valstybei. Svarbu suvienodinti autotransporto ir vežėjų geležinkeliais konkurencijos sąlygas. Tranzitu per Lietuvą kasmet važiuoja apie 1,5 mln. sunkvežimių. AB „Lietuvos geležinkeliai" vadovų nuomone, automobilių kelių apmokestinimas sunkiesiems krovininiams automobiliams paskatintų puspriekabių vežimą geležinkeliais. Tai būtų naudinga ir autotransportui, ir geležinkeliams, turėtų teigiamos įtakos šalies ekonomikai, prisidėtų kovojant su degalų kontrabanda, mažintų oro taršą. „Autotransporto ir geležinkelių bendradarbiavimas būtų naudingas abiems pusėms ir laiko, ir kainos požiūriu. Jau vien dėl to, kad sumažėtų avaringumas autokeliuose, o „Lietuvos geležinkeliai" užsitikrintų papildomų krovinių srautų.  Kad šis bendradarbiavimas taptų realybe jau gaminamos geležinkelių platformos sunkiųjų automobilių puspriekabėms gabenti, rengiama jų gabenimo geležinkeliais teisinė bazė", – sakė S. Dailydka. 

Susitikę su finansų ministre AB „Lietuvos geležinkeliai" vadovai taip pat pabrėžė, kad įmonės konkurencingumą tarptautinėje vežimų rinkoje užsikrinti padėtų viešųjų keleivių vežimo paslaugų nuostolių vežėjui kompensavimas. To siekiant, vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, valstybė turėtų sudaryti su AB „Lietuvos geležinkeliai" daugiametę viešųjų keleivių vežimo paslaugų sutartį, pagal kurią būtų nustatytas viešųjų paslaugų sektorius ir užtikrintas jų finansavimas.

 

 

 

Atnaujinta 2016-09-15