Archyvas

Vienos didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai" ir „Orlen Lietuva" toliau mins teismų slenksčius, nes derybos tarp jų pasibaigė taip ir neradus abiem pusėms tinkamo sprendimo.

Ginčas tarp „Lietuvos geležinkelių" ir bendrovės „Orlen Lietuva" kilo pasikeitus Vyriausybės nustatytai infrastruktūros rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodikai. Šioje metodikoje pagal vežamų krovinių pavojingumą buvo nustatytas vežėjui taikomų rinkliavų dydis. Taikant naują tvarką rinkliava, o kartu – ir vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus padidėjo. Todėl „Lietuvos geležinkeliai", remdamiesi dar 2009 metais pasirašyta sutartimi, atitinkamai padidino „Orlen Lietuva" krovinių vežimui taikytiną tarifą.

Tačiau naftos perdirbimo įmonės vadovybė su tokiu sprendimu nesutiko ir vienašališkai nuo 2014 m. pradžios pradėjo mokėti tik dalį „Lietuvos geležinkeliams" už suteiktas paslaugas pateikiamose sąskaitose nurodytos sumos.

Skolos nuolat augo, šiuo metu jos viršija 30 mln. Eurų, todėl „Lietuvos geležinkeliams" neliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą.

Kokie galimi šio ginčo sprendimo būdai? Apie tai – pokalbis su „Lietuvos geležinkelių" generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka.

 

Bylų nagrinėjimas teismuose buvo sustabdytas ir vyko derybos. Galima manyti, kad tiek „Lietuvos geležinkeliai", tiek ir „Orlen Lietuva" nėra 100 proc. įsitikinusios, kad yra teisios?

Mūsų įmonei įprasta ginčus spręsti konstruktyviai, be teismų. Turime daugiau nei 2 tūkstančius klientų, kurie naudojasi „Lietuvos geležinkelių" paslaugomis, tačiau dėl vežimo paslaugų bylinėtis tenka tik su „Orlen Lietuva".

Jei būtų galima normaliai susitarti, taikiai išspręsti ginčus ir su šia įmone yra įmanoma. Juk abi įmonės supranta, kad teisminiai ginčai kliudo tiesioginei veiklai, trukdo dirbti. Tačiau siekiant tokios baigties neabejotinai būtina abiejų šalių gera valia.

 

Tai galbūt jos ir pritrūko, jei nebuvo susitarta?

Mes siekėme taikaus sprendimo siūlėme ne vieną kompromisinį susitarimo variantą. Tačiau atrodo, kad „Orlen Lietuva" veikiau imitavo derybas, nei norėjo iš tiesų susitarti.

Nuolat pabrėždama, kad neva konkurentams yra taikomos geresnės krovinių vežimo sąlygos, „Orlen Lietuva" taip ir nesugebėjo pateikti savo varianto. Norime žinoti, kokios sąlygos sudarytų jai galimybę vienodai konkuruoti rinkoje su tokias pačias „Lietuvos geležinkelių" paslaugas perkančiais klientais.

Tačiau į mūsų bendrovės teikiamus kompromisinius siūlymus „Orlen Lietuva" reaguodavo ne panašiomis iniciatyvomis, o vienašališkai reikalaudavo didelių nuolaidų Tai neturi nieko bendra su vykstančiais teisminiais ginčais, kuriuos derybomis ketinta išspręsti.

 

Kaip galėtumėte paaiškinti tokį įmonės „Orlen Lietuva" elgesį?

Tikrosios priežastys žinomos tik jos vadovams. Tačiau galima manyti, kad „Orlen Lietuva" turi pakankamai svarių argumentų gauti daugiau naudos, negu pasiūlė „Lietuvos geležinkeliai".

Naftininkų bendrovė ėmėsi iniciatyvos perkelti šalių tarpusavio ginčų sprendimą į arbitražą. Veikiausiai, remdamasi ankstesne sėkminga bylinėjimosi arbitraže patirtimi, tikisi kažko panašaus ir dabar.

Mat 2009–2010 metais arbitražas, nepaisydamas ekonominės logikos, „Orlen Lietuva" naudai priteisė iš „Lietuvos geležinkelių" beveik 80 mln. litų už tai, kad iš Baltarusijos tranzitu vežamoms  medžio granulėms gabenti buvo suteikta didesnė nuolaida nei „Orlen Lietuva" naftos produktams.

Beje, pastarasis ginčas ir įvykių seka labai panašūs į 2008 metais kilusį nesutarimą tarp bendrovių. Ir tada, ir dabar „Orlen Lietuva" vienašališkai pradėjo už „Lietuvos geležinkelių" teikiamas paslaugas mokėti tik dalį sąskaitose nurodomos sumos.

O mūsų įmonei teisme ar arbitraže pareikalavus skolą sumokėti, jie pradeda kitus ginčus,  reikalauja permokų už praėjusius laikotarpius, kaltina, neva taikome palankesnę kainodarą „Orlen Lietuva" konkurentams.

 

Ar tai reiškia, kad sėkmingas ginčų sprendimas arbitraže yra „Orlen Lietuva" verslo modelis, kuris antrą kartą taikomas „Lietuvos geležinkelių atžvilgiu"?

Kas galėtų tai paneigti?

 

Kokią matote tolesnę abiejų kompanijų santykių perspektyvą?

Derybos, o kartu – ir „Lietuvos geležinkelių" pasiūlymų dėl taikaus susitarimo galiojimo terminas pasibaigė. Todėl viskas toliau tęsis ginčų sprendimo institucijose. Dabartinė sutartis lieka galioti iki 2024 metų, nebent ji bus pakeista arba nutraukta.

Mes toliau vykdysime sutartyje numatytus įsipareigojimus ir reikalausime, kad to paties laikytųsi ir „Orlen Lietuva".

Bendraudami su partneriais „Lietuvos geležinkeliai" remiasi sąžiningumo ir abipusės pagarbos principais. Tad visuomet laukiame konstruktyvių ir abiems šalims naudingų bendrovės „Orlen Lietuva" pasiūlymų.

 

Lietuvos ryto" informacija

 

Atnaujinta 2016-05-18