Archyvas

Geležinkelių transportas yra ekologiškiausia transporto rūšis, kuri suteikia konkurencinį pranašumą palyginti su kitomis transporto priemonėmis. Šią temą visuomenei pristatė AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka ir aplinkosaugos priemones įgyvendinantys bendrovės atstovai.

Kaip pabrėžė S. Dailydka, augantys reikalavimai aplinkosaugai – didėjantis visuomenės suinteresuotumas sveika aplinka, ES dėmesys klimato kaitai ir jos keliamiems pokyčiams sušvelninti – bendrovę skatina galvoti apie efektyvų triukšmo ir vibracijos mažinimą, energiją tausojančių ir energiją iš atsinaujinančių šaltinių naudojančių įrenginių naudojimą, panaudotos alyvos perdirbimą ir kt.

Kaip didžiulį potencialą bendrovės generalinis direktorius išskyrė geležinkelių elektrifikaciją: „Elektrifikacija leidžia įgyti didesnę energetinę nepriklausomybę ir prisideda prie aplinkos tausojimo ir oro kokybės gerinimo. Per metus vežant krovinius į aplinką patenka apie 170 tūkst. CO2. Geležinkelių tinklų elektrifikacija leis ženkliai sumažinti šiltnamio dujų emisijas. Atkarpoje Kena–Radviliškis šilumvežius pakeitus elektrovežiais, dyzelino naudojimas mažės iki 12 tūkst. tonų per metus, atitinkamai daugiau kaip 30 tūkst. tonų per metus bus sumažinta CO2 emisija".

Kuro bazių valdymo centro viršininkas Robertas Tamošiūnas papasakojo apie baigiamą visų bendrovės kuro bazių rekonstrukciją. Tam bendrovė išleido per 30  mln. eurų.

Per visą modernizacijų periodą iškasta ir utilizuota maždaug 22 tūkstančiai tonų naftos produktais užteršto grunto, utilizuota 6103 tonos statybinių šiukšlių, demontuoti ir išvalyti nuo naftos produktų požeminiai tinklai ir metaliniai inžineriniai statiniai, kurių bendras metalo laužo kiekis sudarė 835 tonų.

Bendrovė investuoja toliau – pradeda perdirbti panaudotas alyvas. Iš viso geležinkeliuose naudojama apie 90 rūšių tepalų, o kad lokomotyvas porą dienų trauktų sąstatą, į jo baką pripilama 10 t  degalų. Bendrovė kasmet perka per 60 tūkst. tonų  degalų ir 500 tonų tepalų.

Modernizacijos metu iš esmės pertvarkytas alyvų ir tepalų ūkis – atsisakyta produkto laikymo požeminiuose rezervuaruose ir pereita prie šiuolaikiškos įrangos, kurios pagalba alyvos, tepalai, aušinimo ir kiti eksploataciniai skysčiais išduodami iš fasuotos taros (kubinių talpų, statinių ir kt.). Imtasi efektyvių priemonių, kad naftos produktai nepatektų į aplinką.  Įrengtos naujos kuro talpos, kai kuriose vietose paklotos izoliacinės plėvelės, kad nulašėję teršalai nepatektų į gilesnius grunto sluoksnius.

„Didieji antžeminiai rezervuarai įrengti rezervuarų parkuose – suformuotuose baseinuose, kurie padengti specialia danga. Avarijos atveju, išsiliejus kurui iš rezervuarų jis liktų rezervuaro parko baseine ir neįsigertų į gruntą. Privažiuojamosiose geležinkelio keliose, vietose kur vykdomos dyzelinio kuro perkrovimo, užpylimo operacijos, sumontuoti ekologiniai padėklai, kurių pagalba yra surenkamos naftos produktais užterštos nuotekos", – apie priemones, užkertančias kelią taršai, pasakojo R. Tamošiūnas.

Aplinkosauginės priemonės, kurių imasi bendrovė, padeda ekonomiškai ir efektyviai naudoti energiją ir išteklius bei daryti kuo mažesnę įtaką klimato kaitai.

Atnaujinta 2016-05-05