« Atgal

Savininkai, per kurių žemes ties “Rail Baltica”, kviečiami pasirašyti aktus: ką verta žinoti

Privačių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, per kurių nuosavybę nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus tiesiama europinio standarto geležinkelio linija „Rail Baltica", šiuo metu kviečiami pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Kokios yra žemės savininkų teisės ir pareigos, konsultuoja advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic" vadovaujantis partneris Valdas Vyšniauskas.

Koks įstatymas reglamentuoja žemės paėmimą visuomenės poreikiams?

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai, sąlygos ir tvarka, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, yra reglamentuota specialiu įstatymu.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) būtent ir nustato žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės paėmimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.

Kokiais atvejais iš savininko gali būti paimama nuosavybė?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų:

  • ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu;
  • ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus;
  • turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus);
  • teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto;
  • asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei;
  • priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę;
  • įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama;
  • nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, kaip savininkui už žemę atlyginama, kaip apskaičiuojami nuostoliai ir nustatoma turto vertė?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Pažymėtina, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos (Finansų ministerijos) patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Jeigu žemės savininkai nesutinka pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, koks tolimesnis procesas?

Žemės savininkai gali nesutikti pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir tokiu atveju kyla ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą įteikimo žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Teismas, visų pirma, įvertina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, o priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Ar teismas gali nustatyti kitokią turto vertę?

Ginčo atveju žemės savininkas turi galimybę ne tik kelti klausimą dėl paties žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, bet ir dėl jam priklausančio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Teismas gali nustatyti kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte. Tokiu atveju už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Tačiau reikia įvertinti, jog teismas gali nustatyti ne tik didesnį, tačiau ir mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

Atskirai paminėtina, kad kai žemė visuomenės poreikiams yra paimama siekiant įgyvendinti valstybinės reikšmės projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas, vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, yra teismingas to apygardos administracinio teismo kompetencijai, kurio veiklos teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimama žemė.

 

Atnaujinta 2018-12-13