Archive

Prezidentės dėmesys AB „Lietuvos geležinkeliai", kuri 2015 metais į valstybės, savivaldybių bei Sodros biudžetus generavo 192 mln. EUR įplaukų ir kurioje dirba 10 000 darbuotojų, yra natūralus ir suprantamas.

Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė: „Pertvarkų vengimas ir nesugebėjimas susikalbėti su Europos Komisija, valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose", mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją".

Pranešime įvardintas neigiamas bendrovės įvertinimas yra labai nepalankus, nes jis turės neigiamų pasekmių bendrovės ilgalaikių projektų įgyvendinimui bei susilpnins jos pozicijas tarptautinių vežimų rinkoje. Pranešime galima įžvelgti ir pozityvų momentą, – Prezidentė neturėjo pretenzijų bendrovės veiklos efektyvumui bei rezultatams, sugebėjimui laiku ir tinkamai spręsti vežimų rinkos iššūkius. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį krovinių vežimų apimtys kaimyniniuose geležinkeliuose pasikeitė taip: Latvijoje sumažėjo 20,6 proc., Estijoje – 16,6 proc., Baltarusijoje – 9 proc., Rusijoje išaugo 0,7 proc., Lietuvoje išaugo 2,3 proc. Prezidentė, be abejo, supranta, kad tai ne atsitiktinis, o ilgalaikio, nuoseklaus darbo didinant bendrovės veiklos efektyvumą bei darbo su potencialiais klientais rezultatas.

Prezidentė, išsakydama priekaištą dėl pertvarkų vengimo, tikriausiai turėjo omenyje AB „Lietuvos geležinkeliai" išskaidymą į savarankiškas įmones arba kokį tai esminį bendrovės reorganizavimą. Tačiau šių klausimų sprendimas priklauso ne AB „Lietuvos geležinkeliai", o akcininko (valstybės) kompetencijai. Iki šiol valstybė, įvertindama kitų ES šalių geležinkelių reorganizavimo patirtį, vadovavosi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintu integralių geležinkelių modeliu (еsamas AB „Lietuvos geležinkeliai" integralus valdymo modelis atitinka galiojančių bei numatomų priimti ES direktyvų nuostatoms). AB „Lietuvos geležinkeliai" pertvarkų nevengia ir jas parenkant bei įgyvendinant vadovaujasi principu, kad kiekvienas projektas duotų konkrečią naudą bendrovės veiklai. Pavyzdžiui, bendrovė įsteigė antrinę įmonę „Geležinkelių tiesimo centras", kuri dalyvaudama viešuose konkursuose bendrovės investiciniams projektams įgyvendinti, ženkliai sumažino projektų įgyvendinimo kainą ir tokiu būdu buvo sutaupyta bendrovės bei ES paramos lėšų. Bendrovė yra atvira racionaliems pasiūlymams, tačiau kritiškai vertina neretai konkurentų interesus atstovaujančių „ekspertų" rekomendacijas.

Prezidentės pastabas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai" santykių su EK bei jos sprendimų ekonominių padarinių įmonei bei valstybei bus galima viešai komentuoti tik po galutinių sprendimų ginčijamais klausimais priėmimo. Bendrovės nuomone, derybų proceso detalių viešas aptarimas yra ne tik nekorektiškas, bet gali būti netgi žalingas.

Prezidentės oficialiai paskelbtas vertinimas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" yra „valstybė valstybėje" yra vaizdingas požiūrio į AB „Lietuvos geležinkeliai" pateikimas, kuris neturi ir negali turėti realaus turinio, nes pagal tokį vertinimą AB „Lietuvos geležinkeliai" turėtų turėti savo sienas, įstatymus bei kitus valstybei būtinus atributus. Iš tiesų, AB „Lietuvos geležinkeliai" besąlygiškai vadovaujasi Lietuvos įstatymais bei vykdo akcininko (valstybės) sprendimus. Bendrovė sąžiningai ir laiku sumoka visus priklausančius mokesčius, jos veikla yra skaidri ir atvira visoms įmonių veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms, kurios jokių nusiskundimų neturi. Bendrovė, nepažeisdama teisės aktų, siekia ginti ir gina savo, o kartu ir valstybės, teisėtus interesus.

Prezidentė pranešime akcentavo šalies reputacijos svarbą ir galimą jos sumažėjimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai" veiklos bei „nesusikalbėjimo su Europos Komisija". Bendrovė visada turėjo ir turi galimybę išvengti bet kokių konfliktų su verslo ryšiais susijusiais ūkio subjektais, o kartu ir ginčų teismuose, Europos Komisijos institucijose. Tačiau kitų ūkio subjektų nepagrįstų pretenzijų besąlygiškas tenkinimas reikštų nepateisinamus nuostolius bendrovei, o kartu ir akcininkui (valstybei). Bendrovės nuomone, teisėtų jos interesų gynimas negali mažinti nei bendrovės, nei valstybės prestižo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vokietijos geležinkelių kompanija „Deutsche Bahn" ginčijo nepalankų EK sprendimą ir savo teisėtus interesus apgynė Europos Teisingumo teisme. Dėl ginčo su Europos Komisija nei „Deutsche Bahn", nei Vokietijos prestižas nesumažėjo.

Bendrovė gerai suvokia, kad jos prestižas yra esminė sąlyga sėkmingai veiklai. Todėl AB „Lietuvos geležinkeliai" veiklos esminis principas – visada laiku įvykdyti savo įsipareigojimus verslo partneriams, klientams, akcininkui (valstybei), bendrovės kolektyvui. AB „Lietuvos geležinkeliai" net ir 2009 metų gilios krizės sąlygomis laiku vykdė visus mokestinius įsipareigojimus verslo partneriams, savalaikiai mokėjo priklausančius mokesčius ir netgi dividendus valstybei, bendrovės darbuotojams – atlyginimus. Vertinant bendrovės prestižą labai svarbu, kad apklausose absolventai AB „Lietuvos geležinkeliai" įvardija kaip vieną geidžiamiausių darboviečių.  Absolventų pasitikėjimas rodo, kad jie tiki bendrovės perspektyva ir mato galimybes realizuoti savo gebėjimus bei gauti tinkamą atlyginimą.

AB „Lietuvos geležinkeliai" pritaria ir remia Prezidentės nuostatą padidinti AB „Lietuvos geležinkeliai" veiklos efektyvumą bei jos konkurencingumą tarptautinių vežimų rinkoje. Svarbu pabrėžti, kad Prezidentės remiamas bendrovės veiklos pertvarkymas bei reorganizavimas būtų atliktas taip, kad Lietuvos geležinkelių" veikla taptų efektyvesnė ir šalies geležinkelių sektorius generuotų daugiau įplaukų valstybei. Tai iš tiesų nelengvas uždavinys, juolab, kad geležinkelių pertvarka ES šalyse pareikalavo didesnės valstybės paramos nacionalinių geležinkelių sektoriui, o, pavyzdžiui, Estijoje geležinkelių sektorius po jo reformų iš esmės buvo sužlugdytas.

 

AB „Lietuvos geležinkeliai"

generalinio direktoriaus pavaduotojas

Albertas Šimėnas

 

 

 

Updated on 2016-06-13