Archive

Suomijos ambasada Lietuvoje kartu su Suomijos verslo plėtros agentūra Finpro kovo 30 d. surengė verslo seminarą, skirtą supažindinti Suomijos infrastruktūros statybos bei projektavimo įmones su „Rail Baltica" projektu. Šiame seminare dalyvavo Suomijos transporto ir komunikacijų ministrė Anne Berner, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministras Arijandas Šliupas ir AB „Lietuvos geležinkeliai" atstovai. AB „Lietuvos geležinkeliai" yra „Rail Baltica" projekto Lietuvoje įgyvendintojai, todėl buvo pakviesti pasidalinti patirtimi bei informuoti apie planuojamus infrastruktūros plėtros projektus. 
 
Bendrovės atstovai susitikime pristatė AB „Lietuvos geležinkeliai" strategines veiklos kryptis, įgyvendintus infrastruktūros rekonstrukcijos projektus ir plėtros perspektyvas, tokias kaip IXB koridoriaus elektrifikacija, antrųjų kelių statyba, geležinkelio stočių plėtra. Viena iš pagrindinių 2014–2020 metų geležinkelių infrastruktūros plėtros strateginių krypčių išlieka „Rail Baltica" projekto įgyvendinimas. 
 
Susitikime buvo akcentuojamas esamos 1435 mm vėžės pločio geležinkelio linijos Lenkijos/Lietuvos valstybės siena–Kaunas pritaikymas P2/F1 (keleivinio traukinio greitis iki 240 km/h) eismo parametrams. Šio klausimo sprendimui š. m. vasario mėnesį buvo parengta galimybių studija, kuri yra pakankamas pagrindas planuoti investicijas 1435 mm vėžės pločio geležinkelio linijos Lenkijos/Lietuvos valstybės siena–Kaunas pritaikymui P2/F1 eismo parametrams, tarp jų ir Europos geležinkelio transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimui. Parengtos studijos tikslas buvo pateikti ir įvertinti „Rail Baltica" geležinkelio linijos atkarpoje Lenkijos/Lietuvos valstybės siena–Kaunas alternatyvas, atlikti jų palyginimą ir nustatyti geriausią įmanomą variantą. Minėta geležinkelio atkarpa turėtų atitikti visai „Rail Baltica" geležinkelio linijai nustatytus parametrus ir charakteristikas: elektrifikuota geležinkelio dvikelė linija su P2/F1 eismo parametrais ir ERTMS signalizacijos sistema. Pažymėtina, kad studijos tikslai ir turinys, atlikta visapusiška analizė ir metodika atitinka 2010 m. AECOM galimybių studijoje aprašytus tikslus, metodiką ir rekomendacijas. 
 
Pristatymo metu su detaliais skaičiavimais buvo pateiktas ir siūlomų alternatyvų palyginimas (1 paveikslas): 
Alternatyva # 1 (2010 m., AECOM) – nauja elektrifikuota dvikelė geležinkelio linija su ERTMS sistema, eismo kodas P2 (keleivinio traukinio greitis 200-250 km/h) ir F1 (prekinio traukinio greitis 100-120 km/h);
Alternatyva # 2 – esamos geležinkelio linijos tobulinimas, t.y. elektrifikuota dvikelė geležinkelio linija su ERTMS sistema, eismo kodas P2 (keleivinio traukinio greitis 200-250 km/h) ir F1 (prekinio traukinio greitis 100-120 km/h).
 
Palyginus alternatyvas rentabilumo, techniniu ir aplinkosaugos požiūriais, labiausiai naudinga Alternatyva # 2. Svarbus pastebėjimas, kad pasirenkant efektyviausią linijos sprendinį yra keleivinių traukinių kelionės laiko sutrumpinimo ir būtinų investicijų tam palyginimas. Alternatyvos # 1 keleivinio traukinio kelionės laikas būtų 8 min. trumpesnis už Alternatyvos # 2, tačiau Alternatyvos # 1 investicijų poreikis būtų apie 208 mln. Eur didesnis. Taigi investicijos reikalingos sutrumpinti kelionės laiką vienai kelionės minutei būtų apie 26 mln. Eur. 
 
1 pav. 1435 mm vėžės pločio geležinkelio linijos Lenkijos/Lietuvos valstybės siena–Kaunas pritaikymui P2/F1 eismo parametrams alternatyvų palyginimas
 
Studijos išvada - tikslinga modernizuoti pastatytą geležinkelį Lenkijos/Lietuvos valstybės siena-Kaunas pasiekiant numatytas „Rail Baltica" charakteristikas atsisakant geležinkelio pagal AECOM studijoje pateiktą liniją.
 

Updated on 2016-04-01