Archive

Visoje Europoje intermodalinių terminalų skaičiuojama maždaug 300, o šiemet jų sąrašą papildys ir lietuviškieji Kauno bei Vilniaus intermodaliniai terminalai. Paskutinieji taškai ant „i" dedami vasario pradžioje pradėjus veikti terminalų valdymo centrui.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai" Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Terminalų valdymo centro viršininko Arūno Urbono, terminalų valdymo centro tikslas – sėkmingas Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų paleidimas ir projektuose numatytų konteinerių krovos apimčių vykdymas. Terminalų valdymo centro funkcijos apima terminalų turto ir finansų apskaitą bei finansų valdymą, ekonominių rodiklių fiksavimą bei analizę, su muitinės darbu susijusius juridinius procesus bei kitus einamuosius darbus.

„Šiuo metu terminalų statybos darbai jau yra atlikti, pastatytus terminalus liko priduoti valstybinei komisijai. Kai tai bus padaryta, šie objektai, kaip jau veikiančios infrastruktūros, bus perduoti mums ir pradėsime veiklą. O kol kas terminaluose vyksta parengiamieji darbai: ruošiamos darbo vietos, vyksta mokymai darbuotojams, programinės įrangos paruošimas ir testavimas", - pasakoja A. Urbonas.

Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT), įsikūręs šalia Vilniaus logistikos parko, vaidina itin svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti efektyvią logistikos infrastruktūrą tiek valstybiniu, tiek europiniu mastu. Jis taps ne tik bendro naudojimo geležinkelio objektu, bet ir refrižeratorinių bei jūrinių konteinerių ,,sausumos uostu" – sujungtu tiesiogine vėže su Klaipėdos jūrų uostu ir galinčiu pasiūlyti tokias pat paslaugas, kaip ir pastarasis, tik patrauklesnėm sąlygom. Tai konteinerių krova, saugojimas, priežiūra, muitinės sandėlio ir kitos paslaugos.

Pasak UAB TEF „Vilteda" generalinio direktoriaus Tautgino Sankausko, tikimasi, jog naujasis intermodalinis terminalas taps vienu iš instrumentų, palengvinančių logistikos ir ekspedicijos įmonių veiklą. „Verslui svarbūs keli aspektai. Pirmiausia, kad būtų suteikta vienoda prieiga ir vienodos sąlygos visiems klientams. Svarbu ir tai, kad terminalas būtų pigiausia vieta paskirstyti krovinius. Galiausiai, terminalas svarbus ir tranzitiniu požiūriu, kaip jungtis tarp dviejų srautų – Kaliningrado ir Klaipėdos", - dėsto T. Sankauskas, kurio valdomos įmonės kroviniai šiuo metu paskirstomi Panerių geležinkelio stotyje.

Kaip pasakoja „Viltedos" vadovas, įmonė pasirašiusi ir ketinimų protokolą dėl šalia VIT įsikūrusio Vilniaus logistikos parko žemės sklypo nuomos, tačiau apie konkrečius planus kalbėti dar anksti, mat nėra aiškios nuomos sąlygos. „Kol kas mums aktualiausia terminalas, kuriame galėtume paskirstyti krovinius, o ar atsiras mūsų padalinys logistikos parke, priklausys ir nuo pačio parko plėtros",- aiškina T. Sankauskas.

VIT statyba ir įrengimas – tik pirmasis viso projekto etapas. Antrojo ir trečio etapų metu bus koncentruojamasi į viešojo logistikos parko plėtrą: bendras jo plotas, įskaitant ir VIT, sieks 450 ha. Planuojama, kad jame įsikurs didžiausios ne tik Lietuvos, bet ir užsienio logistikos kompanijos.

Vilniaus intermodalinio terminalo vertė – 31,0 mln. Eur (107,2 mln. Lt). Iki 84,48 proc. projekto išlaidų vertės finansuoja Europos Sąjungos Sanglaudos fondas. Skaičiuojama, kad projekto grąža bus triskart didesnė ir sieks daugiau nei 107,2 mln. Eur (370 mln. Lt), įvertinus ir naudą, kad daugiau krovinių bus perkelta vežti ekonomiškesnėmis transporto priemonėmis.

Updated on 2015-02-20