Archive

Spartesniam grūdų vežimui - bendradarbiavimo sutartys

Paskutiniu metu žiniasklaidoje pateikiama informacija, kad žemdirbiai yra priversti grūdus laikyti lauke, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai" grūdams išvežti nepateikia vagonų. AB „Lietuvos geležinkeliai" nuomone, ši informacija neatitinka tikrovės.

Prieš derliaus nuėmimą, AB „Lietuvos geležinkeliai" (toliau – LG) specialistai ne kartą buvo susitikę su grūdų perdirbėjais, kuriuose sprendė grūdų išvežimo problemas. Priimti sprendimai pasiteisino. Šių metų rugpjūčio 1-15 dienomis buvo pakrauti 2637 vagonai arba 172042 tonų grūdų. Pereitais metais per analogišką laikotarpį buvo pakrauti 1092 vagonai arba 70084 tonų grūdų *. Tokiu būdu 2012 metais per pirmąją rugpjūčio pusę geležinkeliu grūdų pervežta beveik 2,5 karto daugiau.

Grūdvežių NVS rinkoje yra pakankamai

Susitikimų su grūdininkais metu pastarieji įvardijo, kad šiemet grūdų išvežimui jiems bus reikalingas nuolatinis bendras 1000 vagonų parkas, tačiau susumavus atskiras klientų paraiškas, paaiškėjo, kad pageidaujama 1409 grūdvežių.

LG savo nuosavybėje turi 832 grūdvežius bei grūdų vežimui pritaikytus 163 mineralovežius. Iš viso 995 vagonus, t.y. beveik tiek pat, kiek pageidavo klientai. Šiuo metu (rugpjūčio mėn.) LG grūdų pervežimams naudoja 1278 vagonus, t.y. 283 vagonais daugiau, negu LG grūdvežių vagonų parkas **.

NVS šalyse grūdams skirtų vagonų yra pakankamai. Pagal iš NVS šalių įmonių gautus komercinius pasiūlymus vieno grūdvežio nuomos įkainis apie 153 Lt parai. LG nuosavybės teise priklausančio vieno grūdvežio nustatytas nuomos įkainis yra 51 Lt parai. Įmonės, kurioms iš tiesų trūksta grūdvežių gali arba pačios juos nuomotis arba kreiptis į LG dėl tarpininkavimo. Tai, kad įmonės pageidauja tik LG grūdvežių, kurių nuomos kaina tris kartus mažesnė, negu rinkos kainos rodo, kad grūdų perdirbėjams už vagonus mokėti rinkos kainą (~153 Lt/para) yra nepriimtina. Siekiama, kad LG nuomotųsi grūdvežius iš kitų šalių geležinkelių administracijų už maždaug 153 Lt parai ir pernuomotų juos grūdų perdirbėjams pagal LG įkainį, t.y. 51 Lt už parą.

Vagonų apyvartumas ir Klaipėdos pajėgumai

Vagonų poreikį grūdams pervežti lemia vagonų apyvartumas. 2011 m. rugpjūčio pradžioje grūdvežių apyvarta buvo – 6,59 paros. Taikomos priemonės vagonų apyvartumui padidinti buvo efektyvios, - šiemet vagonai pakraunami, nuvežami, iškraunami ir grąžinami 1,5 karto greičiau, tam prireikia apie 4,31 paros. Jeigu grūdvežiai būtų pakraunami per 1 parą, gabenami į Klaipėdą bei elevatorius 1 parą ir iškraunami bei grąžinami dar per 2 paras, tai, dirbant tokiomis sąlygomis 1200 vagonų parkas būtų pakankamas.

Klaipėdoje veikia 5 krovos kompanijos („Bega", Klaipėdos konteinerių terminalas, „Vakarų krova", „Malkų įlankos terminalas", „Klasco"). 2011 m. maksimali iškrova visose jose kartu buvo 291 grūdvežis per parą. Šiemet maksimali iškrova – 310, o šiuo metu vidutiniškai iškraunama apie 250 grūdvežių per parą. Neiškrautų vagonų su grūdais kiekis uoste ir jį aptarnaujančiose stotyse 2012-08-10 buvo 77, 2012-08-11 jau 111, o 2012-08-12 - 235 vagonai ***. Tai rodo, kad „siaura vieta" tampa Klaipėdos uostas. Didesnis vagonų kiekis nepaspartintų grūdų išvežimo, tik padidintų vagonuose sandėliuojamų grūdų kiekį, o kartu ir grūdų išvežimo sąnaudas. Beje pastarosiomis dienomis grūdų sandėliavimas vagonuose sparčiai didėja.

Latvija – prasta alternatyva

Alternatyva grūdų gabenimui į Klaipėdą – vežti juos į Latvijos uostus. LG nuomone, nei grūdų perdirbėjams, nei LG ji nėra paranki. Visų pirma dėl to, kad grūdvežių, vykstančių į Latviją, apyvartumas siekia mažiausiai 7 paras ir yra beveik du kartus lėtesnis, negu aptarnaujant Klaipėdos uostui. Antra – latviai prioritetą teikia savų grūdų eksportui, tad lietuviškiems grūdams kiltų grėsme būti neiškrautiems pageidaujamu laiku. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad LG iš esmės negali ir neturi galimybės daryti įtaką technologinių procesų ir apyvartumo padidinimui Latvijos teritorijoje.

Sprendimas – bendradarbiavimo sutartis

Vagonų aprūpinimo grūdų išvežimui problemos racionaliam sprendimui LG parengė ir rugpjūčio 2-6 dienomis penkiolikai Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklausančių įmonių išsiuntė bendradarbiavimo sutarčių projektus dėl vežimų organizavimo. Sutarties tikslas – užtikrinti efektyvų grūdvežių parko panaudojimą ir tokiu būdu minimizuoti grūdų išvežimo sąnaudas. Sutarties projekte numatyti abiejų šalių, LG ir kliento, įsipareigojimai bei atsakomybė. Tačiau iki šios dienos vienintelė AB „Jonavos grūdai" pareiškė pageidavimą sudaryti šią sutartį. Likusios įmonės nepateikė jokių atsakymų, pastabų ar pasiūlymų. Tokia grūdinikų nuostata rodo, kad papildomų garantijų iš LG dėl grūdų išvežimo nereikia ir, kad esamos sąlygos juos tenkina.

Sutartyje numatytas grūdininkams aktualus traukinių formavimas nepilnais sąstatais.  Vežimo didesniais sąstatais sąnaudos, o kartu ir tarifas yra ženkliai mažesnis. LG grūdų vežimo sąnaudos 60 vagonų sąstatui siekia 14,79 LT/t. Tuo tarpu sąnaudos vienai tonai pervežti 30 vagonų sąstatu išauga iki 21,8 Lt/t., t.y. beveik 50 proc. didesnės. LG šiuo metu taiko vežimo tarifus 60 vagonų sąstatui. Klientui pageidaujant LG sutinka gabenti bet kokiu mažesniu sąstatu, tačiau tuo atveju vežimo tarifas būtų atitinkamai didesnis.

LG pažymi, kad nepasirašius papildomo susitarimo teisiniu požiūriu LG nėra įsipareigojusi klientams užtikrinti spartesnį krovinių pristatymą bei aprūpinti papildomais vagonais, išskyrus savalaikį krovinių pristatymą, numatytą norminiuose dokumentuose, kuris krovinių gabenimui į Klaipėdos uostą numato 3-4  paras, kai šiuo metu LG užtrunka 1 parą.

 

*  2012 m. rugpjūčio 1-19 d.d. pakrauti 3592 vagonai arba 233532 tonų grūdų, o 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu pakrauta 1618 vagonų arba 102707 tonų grūdų.

** 2012 m. rugpjūčio 20 dieną aprūpinimas grūdvežiais buvo 1402 vagonai.

*** 2012 08 19 dieną stovėjo neiškrauti 326 vagonai, o 08 20 dieną – 347 vagonai.

Updated on 2014-03-13