Archive

AB „Lietuvos geležinkeliai" pirmoji patirs naujos teismų praktikos formavimosi pasekmes ir kainą

AB „Lietuvos geležinkeliai" reaguodama į 2013-06-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį bei į susijusius su ja komentarus viešojoje erdvėje informuoja:

Perkančiosios organizacijos, ypač įgyvendindamos ES lėšomis iš dalies finansuojamus projektus, dažnai susiduria su dažnai besikeičiančios viešųjų pirkimų vykdymo praktikos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis.  Perkančiosioms organizacijoms problemų kelia ne tik dažnai keičiamas Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau - VPĮ), bet ir naujos, „besikuriančios" teismų praktikos neigiami padariniai. Pirkimų vykdymas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, dar negarantuoja pirkimų teisėtumo, nes teismo sprendimais gali būti nustatyta nauja viešųjų pirkimų vykdymo praktika, kurios iš anksto numatyti neįmanoma, tačiau ja privaloma vadovautis ir jinai privalo būti taikoma net ir anksčiau įvykusiems pirkimams. Tai paneigia bet kokį teisėtų lūkesčių principą.

Pažymėtina, jog iki šiol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika buvo suprantama vienareikšmiškai, jog leidžiama tiekėjams tikslinti jungtinės veiklos sutartį, jei tai nėra esminiai pakeitimai.

2013 m. birželio 7 d. nutartyje LAT, vertindamas AB „Lietuvos geležinkeliai" vykdytą pirkimą, konstatavo, jog tiekėjų (ūkio subjektų) grupės pasiūlymo negalima atmesti, jei tiekėjo pateikiama jungtinės veiklos sutartis neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, nepaisant trūkumai yra esminiai ar ne. Pagal LAT tokiu atveju perkančioji organizacija turi du pasirinkimus: 1) pripažinti jungtinės veiklos sutartį atitinkančia Konkurso sąlygų reikalavimus, kai trūkumai nėra esminiai, arba 2) kreiptis į tiekėją ir prašyti patikslinti, paaiškinti jungtinės veiklos sutartį, kai trūkumai yra esminiai. Pagal tokią LAT praktiką bet kokiu atveju Perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo dėl jungtinės veiklos sutarties esminių trūkumų, o VPĮ 39 str. 1 d. draudimas tiekėjui keisti pasiūlymo esmę šalinant jungtinės veiklos sutarties trūkumus turi būti netaikomas, t.y. perkančioji organizacija privalo nesivadovauti šia VPĮ nuostata. Taigi LAT praktika gina tiekėjus, o tuo pačiu sudaro prielaidas jiems piktnaudžiauti savo teisėmis.

Dėl netikėtos LAT suformuotos praktikos, AB „Lietuvos geležinkeliai" yra priversti stabdyti daugiau nei 100 mln. Lt vertės projekto įgyvendinimo sutarties vykdymą bei spręsti, kaip toliau tęsti projekto įgyvendinimą bei užtikrinti šiam projektui skirtų ES lėšų savalaikį įsisavinimą.

Updated on 2014-03-13