Darbų ir civilinės saugos skyriaus kontaktai

Mindaugo g. 12, Vilnius (419 kab.)

Skyriaus viršininkas: tel. Nr. 8 5 269 2850, mob. Tel. 8 687 24820

Vyriausieji specialistai: tel.nr. 8 5 269 2800, 8 5 269 2140

Faksas: 8 5 269 2879

 



Darbų ir civilinės saugos skyrius (struktūrinis kodas – SS) yra bendrovės administracijos struktūrinis padalinys, vykdantis darbų ir civilinės saugos užtikrinimo kontrolę.
 
Pagrindiniai Darbų ir civilinės saugos skyriaus uždaviniai ir funkcijos
 
  • užtikrinti aukštą pavojingųjų krovinių vežimo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei civilinės saugos lygį geležinkelių transporte;
  • vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją;
  • kontroliuoti nelaimingų atsitikimų darbe/pakeliui į darbą ar iš darbo, taip pat nelaimingų atsitikimų, kurių metu nukentėjo su geležinkelių transportu nesusiję asmenys, profesinių ligų, incidentų tyrimo eigą ir jų įforminimą, analizuoti priežastis ir aplinkybes, prireikus dalyvauti lengvų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrime, tvarkyti apskaitą bei teikti siūlymus dėl prevencinių priemonių;
  • derinti rengiamus pavojingųjų krovinių vežimo ir civilinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ir instrukcijų pakeitimus bei papildymus, rengti bei vizuoti bendrovės teisės aktų ir kitų dokumentų projektus, jų pakeitimus, nustatančius Lietuvos Respublikoje darbuotojų saugą ir sveikatą, civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
  • analizuoti pavojingųjų krovinių vežimo ir civilinės saugos būklę, numatyti pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo kryptis;
  • rengti informaciją, analitinę medžiagą, ataskaitas civilinės saugos, darbų saugos ir sveikatos klausimais bendrovės vadovybei ir kitoms institucijoms.

 

SAUGOS REIKALAVIMAI DIRBANT AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI" PRIKLAUSANČIUOSE OBJEKTUOSE

 
     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 30 straipsnio („Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose") nuostatomis, AB „Lietuvos geležinkeliai" priklausančiuose objektuose (geležinkelio keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonoje, riedmenyse, terminaluose, sandėliuose ir kt. – toliau geležinkelio objektuose) darbus būtina organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
     Darbas geležinkelio stočių keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonoje yra susijęs su rizikos veiksniais, keliančiais pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojų kelia geležinkelio keliais judantys riedmenys (lokomotyvai, vagonai, kelio mašinos ir kt.), infrastruktūros įrenginiai (iešmai ir iešmų pavarų dėžės, ryšių įrenginiai, lietaus nuvedimo latakai ir kt., už kurių galima užkliūti, pargriūti, prispausti ar kitaip susižaloti), darbo aplinkos veiksniai (triukšmas, dulkės, prastas matomumas, blogos meteorologinės sąlygos ir kt.), kurie gali tapti darbuotojų sužalojimo šaltiniais. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti pavaldžių darbuotojų informavimą apie geležinkelyje veikiančius pavojus ir rizikos veiksnius.
     Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nuostatos apie saugos reikalavimų vykdymą geležinkelio objektuose turi būti įtrauktos parengiant bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą (susitarimą) arba rangos darbų sutartyje. Informuojame apie saugos reikalavimus, dirbant geležinkelio objektuose, ir prašome jais vadovautis:
  1. atidžiai sekti artėjančių traukinių triukšmą, lokomotyvų signalus ir informacinio pobūdžio pranešimus;
  2. per geležinkelio kelius galima eiti tik pėsčiųjų perėjomis, tiltais, viadukais ir taip pat tarnybinėmis perėjomis ir nustatytais darbuotojų eismo maršrutais;
  3. geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir einant nustatytais tarnybiniais darbuotojų eismo maršrutais privaloma vilkėti įspėjamąją signalinę liemenę arba įspėjamuosius darbo drabužius, laikytis draudžiamųjų, įspėjamųjų bei nurodomųjų ženklų reikalavimų;
  4. geležinkelio kelius galima pereiti statmenai, įsitikinus, ar tuose keliuose nėra arti judančių riedmenų. Draudžiama stotis ant bėgių, kojas statyti tarp smailės ir rėminio bėgio, taip pat į iešmų traukės griovelį;
  5. jeigu būtina pereiti kelius, kai ant jų stovi traukinio sąstatas, reikia naudotis vagonų perėjimo aikštelėmis. Draudžiama lįsti po vagonais ir lipti per autosankabas;
  6. apeiti stovinčius vagonus, lokomotyvą ar traukinį galima ne arčiau kaip 5 m atstumu, o pereiti tarp atkabintų vagonų galima tik esant ne mažesniam kaip 10 m atstumui tarp jų;
  7. pereinant kelią prieš stovinčius riedmenis, atsiminti, jog jie gali pajudėti, be to, nepamiršti, kad gretimais keliais taip pat gali važiuoti traukiniai. Išeinant į kelią iš už kelio statinių, platformų, kelio ir kitų įrengimų, iš anksto įsitikinti, ar nėra važiuojančių riedmenų;
  8. važiuojant traukiniui būtina praleisti atsistojus ne mažesniu kaip 2,5 metro atstumu nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos (nuo darbuotojo pusės) arba platformos bei perono krašto;
  9. į traukinio vagoną lipti ar išlipti tik traukiniui pilnai sustojus;
  10. lipti į keleivinį vagoną, lokomotyvą abiem rankomis laikantis turėklų, lipti (išlipti) iš jo tik veidu pasisukus į vagoną ar lokomotyvą.
     Taip pat informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – GTESĮ)(nauja redakcija nuo 2015-09-01) 11 straipsnio („Draudimas būti pavojingojoje geležinkelio zonoje") nuostatomis, fiziniams asmenims yra numatytas draudimas vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose. GTESĮ nurodyta, kad pavojingoji geležinkelio zona tęsiasi 2,5 m į abi puses nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų arba tęsiasi nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų iki asmenų prieigą prie geležinkelio kelio ribojančių techninių priemonių.
     Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. V-29 „Dėl darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-189 redakcija) nustatyta fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, įskaitant dirbančių pavojingosiose geležinkelio zonose, žinių tikrinimo bei atitinkamų pažymėjimų išdavimo tvarka.
     Fizinių asmenų, kurių darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, žinios privalo būti patikrintos GTESĮ 19 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkančiame egzaminavimo centre (http://www.vgi.lt/lt/paslaugos/igaliojimuegzaminuotikrovosdarbuvadovusirasmenissusiussiusueismuisdavimas), kuriam įgaliojimus išduoda Valstybinė geležinkelio inspekcija. Atsižvelgiant į tai, turi būti organizuotas geležinkelio objektuose dirbančių darbuotojų egzaminavimas ir nustatytų reikalavimų vykdymas.
     Aukščiau išdėstytos nuostatos taikomos geležinkelio objektuose dirbančių valstybinių institucijų (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro ir kt.) valstybės tarnautojams ir pareigūnams, AB „Lietuvos geležinkeliai" dukterinių įmonių (UAB „Geležinkelių tiesimo centras", UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas", UAB „Gelsauga", UAB „Geležinkelių projektavimas", UAB Geležinkelių aplinkosaugos centras, UAB „Rail Baltica Statyba" ir kt.) darbuotojams bei įmonių, dirbančių geležinkelio objektuose pagal rangos darbų sutartis, darbuotojams.
 

DĖL DARBO ŠALTYJE 

 
Atšalus orams ir iškritus sniegui, padidėja nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į darbą ir iš darbo rizika, todėl rekomenduojame struktūrinių padalinių vadovams papildomai instruktuoti darbuotojus, supažindinant su pavojingais veiksniais (darbas šaltyje, varveklių užkritimas, griuvimas dėl slidumo) ir priemonėmis nelaimingiems atsitikimams išvengti. 
Taip pat siūlome atsižvelgti į šias pastabas:
1. Struktūrinių padalinių teritorijos, stočių peronai, praėjimai, paviršiai, ant kurių dirba darbuotojai turi būti nuolatos kontroliuojami, nuvalomi nuo sniego ir ledo apnašų, pabarstomi.                       
2. Lauko sąlygomis naudojant bėgiais judančias darbo priemones ar įrenginius (pvz. kranai, telferiai, platformos), jų bėgiai gali apšalti ledu ar žemės grumstais, todėl judėdami jie gali nuslysti nuo bėgių ir nugriūti ar nukristi. Todėl tokių įrenginių bėgiai turi būti nuolat tikrinami ir nuvalomi.
3. Rekomenduojama dėvėti plokščiapadžius arba plačiu tvirtu ir neaukštesniu kaip 3-4 cm kulnu žieminius batus. Einant į darbą ir iš darbo vengti nevalytų ir nepabarstytų gatvių bei takų. Jeigu ant pastatų stogų yra varveklių, būtina apeiti šias vietas saugiu atstumu.
4. Patalpų šildymui naudojant elektrinius ar dujinius šildymo prietaisus, būtina kontroliuoti jų darbą ir laikytis saugų jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų ir instrukcijų reikalavimų.
5. Įgyvendinti struktūrinių padalinių pasiruošimo darbui žiemos sąlygomis priemonių planuose numatytas priemones ir kontroliuoti jų vykdymą.
 

SAUGAUS DARBO KARŠTYJE ATMINTINĖ 

 
Įsivyravus karštiems orams, aktualia problema tampa darbas karštose patalpose ar lauke, saulės atokaitoje. Dirbant karštyje, pakyla odos temperatūra, išsiplečia odos kraujagyslės, pasunkėja širdies darbas. Prakaituojant iš organizmo išsiskiria skysčiai ir druskos, sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Aukšta temperatūra gali sukelti organizmo perkaitimą, kuris dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, bendru silpnumu, mirgėjimu akyse, širdies plakimais, pykinimu, vėmimu. 
 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad karštis slopina smegenų veiklą, todėl mažėja dėmesio koncentracija, sulėtėja reakcija ir padidėja traumų tikimybė, todėl organizuojant ir vykdant darbus būtina įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai bei numatyti prevencines priemones:
  • Prieš pradedant darbus, informuoti darbuotojus apie žalingą karščio ir saulės poveikį, apsisaugojimo priemones ir pirmosios pagalbos priemones bei būdus.
  • Atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų.
  • Dirbant fizinį darbą, krūvį didinti pamažu. Jeigu įmanoma, nesiimti fiziškai sunkių darbų esant didžiausiam karščiui (vidurdienį).
  • Stebėti, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, turėtų geriamojo vandens ir priminti, kad jį gertų. Kad nesutriktų vandens, mineralinių druskų ir vitaminų apykaita, organizmas turi gauti pakankamai skysčių. Kiek organizmas netenka vandens, tiek jo reikia išgerti ir gauti su maistu. Per karščius reikėtų nuolat gerti vandens, nelaukiant kol ims kankinti troškulys. Vengti kofeino, cukraus ar saldiklių turinčių gėrimų. 
  • Nepatartina valgyti riebaus, sunkiai virškinamo maisto.
  • Dirbant stebėti savo ir bendradarbių savijautą. 
  • Darbuotojui perkaitus gali pasireikšti šie simptomai:
  • Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41o C).
  • Odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja).
  • Galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, pykinimas.
  • Stiprus ir padažnėjęs pulsas (110-160 k/min) ir kvėpavimas (daugiau nei 20 k/min).
  • Troškulys, mieguistumas, vangumas, nenoras judėti.
  • Darbuotojui perkaitus (patyrus šiluminį smūgį) būtina suteikti pirmąją pagalbą, informuoti struktūrinio padalinio vadovą ar kitą atsakingą darbuotoją, prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pirmoji pagalba suteikiama: 
  • Perkaitusį darbuotoją išnešti iš karštos aplinkos į pavėsį, paguldyti ant nugaros, atsagstyti drabužius. Būtina vėsinti – suvilgyti veidą sudrėkintu rankšluosčiu, kompresu ar ledu, apšlakstyti vandeniu.
  • Pakelti kojas aukščiau širdies lygio, pakišant po kojomis suvyniotus drabužius ar kitas priemones (taip pagerės darbuotojo galvos ir širdies kraujotaka).
  • Jeigu darbuotojas sąmoningas, būtina duoti gerti vandens, patartina mineralizuoto ar lengvai pasūdyto – taip kompensuojamas skysčių ir elektrolitų balansas organizme.
  • Jei darbuotojas be sąmonės, jį reikia paguldyti ant šono, vėdinti ir niekuo negirdyti, nes galima užkimšti kvėpavimo takus. Nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą.