TVARKYKIME APLINKĄ TINKAMAI

 

INFORMACIJA APIE BATERIJŲ IR AKUMULIATORIŲ TVARKYMĄ

 

Vystantis pramonei, intensyvėjant vartojimui, didėja ne tik pagaminamų ir suvartojamų produktų kiekis, bet ir susidarančių atliekų srautas. Skaičiuojama, kad daugiau negu pusė visų atliekų galėtų būti perdirbama ir dedama daug pastangų, kad šios vis didėjančios atliekos būtų tvarkomos tinkamai. AB „Lietuvos geležinkeliai" Aplinkosaugos centras informuoja ir primena, kad nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos atliekos teršia aplinką. 

Vienos pavojingiausių atliekų – įvairaus transporto priemonių dalys: išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai, amortizatoriai, oro, kuro ar tepalų filtrai, padangos, alyvos. 

Pavojingos atliekos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Keičiantis sezonams, paprastai susikaupia gausybė dėvėtų padangų, o keičiant alyvą, dažnai keičiamas ir filtras, kuriame yra susikaupusios alyvos. Natūralioje gamtinėje aplinkoje padangų atliekos praktiškai neyra, šios atliekos reikalauja specialaus utilizavimo, stengiantis minimaliai sumažinti aplinkos taršą. Netinkamai atsikratytos padangos saulės atokaitoje išskiria kancerogenines medžiagas, kurios gali sukelti vėžį, be to neprižiūrimos padangų sankaupos gali sukelti gaisrus, to pasėkoje į aplinką išsiskiria nekontroliuojami pavojingi teršalai. Tuo tarpu ištirta, kad 1 l alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus. Viename tepalų filtre susikaupia apie 0,1 l alyvos. Taigi netinkamai atsikračius šios atliekos, užteršta alyva patenka į aplinką. 

Netinkamai išmesti akumuliatoriai ir baterijos - taip pat didžiulė žala žmogaus sveikatai ir aplinkai. Senų akumuliatorių irimo proceso metu, ar pažeidus akumuliatorių korpusą, į aplinką patenka sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos. Skaičiuojama, kad akumuliatoriuose mažiausiai 22 nuodingi elementai. Išsiliejusi rūgštis gali stipriai pažeisti odą ir akis. Dėl sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis užterštos aplinkos daugėja odos infekcijų, onkologinių bei kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos bei kitų sutrikimų. Pavojingose atliekose esančios kenksmingos medžiagos patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis, sunkieji metalai ir kitos kenksmingos medžiagos patenka į orą, geriamą vandenį ir maistą.

Pavojingų atliekų negalima šalinti kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis. Jos turi būti priduodamos tokių atliekų surinkimo vietose. Akumuliatoriai turi būti renkami tam skirtuose specialiuose sandariuose konteineriuose ar kitose talpyklose. Šis simbolis, kuriuo ženklinamos baterijos ir akumuliatoriai, reiškia, kad tai pavojingos atliekos ir jų negalima šalinti kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis.

Atliekų perdirbimo galimybės. Kasmet Lietuvoje susidaro apie 14 tūkstančių tonų sudėvėtų padangų, tačiau utilizavimo įmonėse jų perdirbama ar utilizuojama vos dešimtadalis. Perdirbant padangas, jos gali būti naudojamos energijai gauti arba perdirbimui į antrines žaliavas. Padangas galima smulkinti, atskiriant gumą, metalą ir tekstilino kordą. Taip gaunami gumos miltai (granulės), kurios naudojamos stadionų ar kitokių guminių dangų, avalynės, automobilių guminių detalių gamybai. Naudojamos jos ir keliams tiesti- asfaltas su gumos priemaišomis ilgaamžiškesnis. 

Viena labiausiai perdirbamų pavojingų atliekų yra akumuliatoriai. Atliekų tvarkytojai akumuliatorius perdirba taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti ardymo metu susidarančias atliekas - šviną, plastiką, sieros rūgštį ir kitas chemines medžiagas. Kitos atliekų dalys, kurių neįmanoma perdirbti, šalinamos saugiu būdu. Taigi surenkant pavojingas atliekas perdirbimui, apsaugoma aplinka, gaunama vertingų antrinių žaliavų ir energijos, taupomi gamtos resursai. 

Kur priduoti pavojingas atliekas. Susidėvėjusias padangas galima nemokamai priduoti padangų įsigijimo vietoje, jei atiduodamos padangos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius atitinka įsigyjamų padangų skaičių. Naudoti akumuliatoriai surenkami visose vietose, prekiaujančiose šiais gaminiais, nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Visas transporto priemonių atliekas: baterijas ir akumuliatorius, padangas, panaudotus filtrus, seną alyvą, senus amortizatorius iš vairuotojų nemokamai priima transporto priemonių remontu ar technine priežiūra užsiimančios įmonės. Taip pat šias atliekas galima vežti į savivaldybės įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo taškus ar perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.  Informaciją apie atliekų surinkimo taškus, perdirbimo galimybes galima gauti savivaldybių aplinkosaugos skyriuose, atitinkamų gaminių pardavimo vietose, Aplinkos ministerijos tinklalapyje bei kituose informaciniuose leidiniuose. 

AB „Lietuvos geležinkeliai" struktūriniuose padaliniuose ūkinės veiklos metu susidarančios atliekos renkamos, rūšiuojamos ir saugomos, vadovaujantis galiojančiu Bendrovės ūkinėje veikloje susidarančių atliekų surinkimo, kaupimo ir šalinimo sistemos tvarkos aprašu (šiuo metu rengiamos naujos atliekų tvarkymo taisyklės). Atliekų ir antrinių žaliavų išvežimo ir pridavimo sutartys sudaromos su įmonėmis, įtrauktomis į Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vedamus atliekas tvarkančių įmonių registrus. Atliekos, kurias pridavus ir gavus tai įrodantį dokumentą, galima sumažinti bendrovės mokamą mokestį, pvz. už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis ar už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, priduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę išduoti nustatytos formos įrodančius dokumentus ar kitaip pasirūpinama šių dokumentų gavimu. Naudotų akumuliatorių laužo pridavimas atliekų tvarkytojams bendrovėje vyksta centralizuotai pagal sudarytose sutartyse nustatytą tvarką bei atskirus bendrovės generalinio direktoriaus įsakymus, nurodymus. 

Kiekvienas iš mūsų, pavojingų atliekų turėtojas, pasirūpindamas tinkamu jų utilizavimu ar jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti, padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Kiekvienas galime imtis prevencinių veiksmų ekologinių problemų sprendimui ir jų išvengimui.


INFORMACIJA APIE PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ

 
Nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos atliekos teršia mus supančia aplinką ir kenkia patiems žmonėms. Geriausiu atveju nerūšiuotos atliekos patenka į šiukšlių konteinerius ir kaupiasi sąvartynuose. Abiem atvejais prarandama galimybė atliekas perdirbti ir pakartotinai panaudoti. 
 
Vienos iš atliekų, susidarančių žmogaus vykdomos veiklos metu - pakuočių atliekos. Siekiant mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis ir tausoti gamtos išteklius, gali būti numatomi keli galimi pakuočių atliekų tvarkymo etapai: susidarančių pakuočių kiekių mažinimas, pakartotinas pakuočių panaudojimas bei pakuočių atliekų perdirbimas. Pastaruoju metu, išaugus vartojimui, vienas plačiausiai naudojamų pakuočių atliekų tvarkymo būdų yra jų perdirbimas, kadangi pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis. Perdirbti galima visų rūšių pakuotės atliekas: stiklines, plastikines, polietilenterftalato (toliau - PET), popierines-kartotines, metalines, medines ir kt. Tam, kad atliekos būtų sėkmingai perdirbamos bei norėdami prisidėti prie sėkmingų atliekų mažinimo ir perdirbimo procesų, primename, kad jos turi būti rūšiuojamos, t. y. atskiriamos nuo kitų atliekų. 
 
Atliekų rūšiavimo nauda:
  • saugoma sveika aplinka, vis mažiau patenkant atliekoms į sąvartynus, prailginant jų eksploatacijos laiką;
  • sukaupiama antrinių žaliavų kaip alternatyvą žaliavų ir energijos šaltiniui;
  • sutaupoma gamtos išteklių ir energijos;
  • sumažinama vandens ir oro tarša bei pristabdomas miškų kirtimas;
  • sumažinamos atliekų tvarkymo išlaidos. 
  • Popieriaus gamybai kiekvienais metais pasaulyje sunaudojama daugiau kaip milijonas medžių, kas sudaro apie 18 proc. visų iškertamų miškų, o perdirbant vieną toną makulatūros, išsaugoma apie 17 medžių. Tuo tarpu popierius, patekęs į sąvartyną, suyra tik po 2 metų. Perdirbimui tinka šios popierinės atliekos: laikraščiai, žurnalai, kiti spaudiniai, popierinė pakuotė, popierius, kartonas, tetrapakai (daugiasluoksnė pieno produktų ir sulčių pakuotė).
  • Plastikas, patekęs į sąvartynus, gali nesuirti 500 metų, o gaminat naujus produktus iš perdirbto plastiko, sunaudojama 2/3 mažiau energijos. Kad būtų patogiau rūšiuoti tinkamus perdirbimui plastikus, šie žymimi sutartiniais ženklais, kurie būna įspausti gaminio apatinėje dalyje arba pvz. butelio dugne. Perdirbimui tinka šios plastiko atliekos: plastikiniai buteliai, indai nuo padažų, aliejaus, šampūno, įvairi plastiko pakuotė, polietileno plėvelė. 
  • Metalas. Perlydžius 1 toną plieno, sutaupoma 1.5 tonos geležies rūdos. Perdirbant aliuminio atliekas, sutaupoma iki 95 proc. energijos. Tuo tarpu sąvartyne konservų dėžutė nesuyra 90 metų. Perdirbimui tinkamos metalo atliekos yra konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, aliuminio indai, metaliniai dangteliai, dėžutės ir kitos metalinės pakuotės bei atliekos. 
  • Stiklas. Gaminat stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. sumažėja vandens tarša. Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų. Patekę į sąvartyną, buteliai nesuyra net 900 metų. Perdirbimui tinka: buteliai, stiklainiai, stiklo duženos, stiklo indai. 
 
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus gamintojai ir importuotojai, išleidžiantys supakuotas prekes į Lietuvos rinką, taip pat pagamintas ar įsivežtas prekes sunaudojantys savo reikmėms, gali patys tvarkyti savo pakuočių atliekas arba pavest šias atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms. Tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. pakuočių gamintojų ir importuotojų pareigos griežtėja. 
 
Be to pakuočių ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimui Lietuvoje veikia pakuočių atliekų surinkimo sistema, kurios tikslas skatinti  visus gyventojus rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje, didinti atliekų surinkimą perdirbimui, taip sumažinant perdirbti tinkamų atliekų patekimus į sąvartynus ar aplinką, sudaromos sąlygos atliekų turėtojams patogiai atsikratyti visų rūšių buityje susidarančių ir antriniam perdirbimui ar panaudojimui tinkamų atliekų. Pakuočių vartotojai ar kiti pakuočių atliekų turėtojai pakuotės atliekas gali išmesti į specialius rūšiavimui skirtus konteinerius. Antrinių žaliavų rūšiavimui skirti konteineriai dažniausiai yra kūgio formos ir skirtingų spalvų: mėlynos, žalios ir geltonos spalvos.
 
Mėlynos spalvos konteineriai skirti popieriui, žalios - stiklui. Į geltonos spalvos konteinerius šalinamas plastikas ir metalas, tai yra bet kokia gėrimų pakuotė, pakuotės paženklintos PET, HDPE, LDPE, PP ženklais, polietileno maišeliai ir plėvelė, plastikiniai buteliai nuo limonado, vandens ar alaus. 
 
Lietuvoje veikia ir kita pakuotės atliekų surinkimo sistema, skirta gyventojams bei suteikianti jiems pasirinkimą, atsikratant pakuotės atliekų bei kitų antrinių žaliavų,  „Eko taškas". Tai atliekų supirkimo punktų sistema, skatinanti gyventojus rūšiuoti atliekas ekonomiškai. 
 
Taigi nepamirškime visi rūšiuoti atliekas ir atminkime, kad tausoti gamtos išteklius, saugoti aplinką ir mažinti jos taršą yra visų mūsų pareiga. 
 
Siekiant palengvinti atliekų rūšiavimą, naudojami specialūs žymėjimai simboliais. Lentelėje pateikiami pagrindiniai pakuočių ženklinimo simboliai:
 
 
Bendrieji pakuočių ženklinimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 (Žin., 2002, Nr. 81-3503). Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, pakuotės ženklinamos nurodant pakuotėms pagaminti naudotą medžiagą (medžiagas).
 

Atnaujinta 2017-03-20